Skandalas prieš kelias savaites kilo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo biuro vadovui Stianui Jenssenui vienoje viešoje diskusijoje pasvarsčius, kad karą būtų galima baigti tuomet, jei Ukraina atsisakytų rusų okupuotų teritorijų, o mainais už tai gautų NATO narystę.
Po kilusios pykčio bangos S.Jenssenas prisipažino, kad „neturėjo to sakyti“ ir savo žodžius pavadino klaida. Jis tikino, kad tik pati Ukraina turi nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis derėtis su Rusija.
Visišku nesusipratimu tokį pareiškimą vadina ir Lietuvos politikai bei diplomatai, tiesa, sutikdami, kad jei tokios kalbos jau lenda į viešumą, „po kilimu“ jos greičiausiai yra dar intensyvesnės.
Ar gali įvykti derybos?
Buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ragina rimtai nevertinti NATO generalinio sekretoriaus biuro vadovo pasisakymų, nors pripažįsta, kad jis nėra vienintelis asmuo, kuris jau kalba apie būtinybę derėtis.
„Tas siūlymas, geriausiu atveju, yra nesusipratimas. Generalinio sekretoriaus atstovas nėra atstovas spaudai, tai tiesiog jo biuro vadovas, tai tikrai jokių čia nuomonių jis skleisti negali. Net ir pats generalinis sekretorius negali nieko kalbėti, ką jis asmeniškai galvoja, o tik tai, kas yra sutarta tarp NATO valstybių.
Beje, tai buvo iš karto pakoreguota. Aš nevertinčiau to labai rimtai. Bet, kad tokių nuomonių yra, neigti nereikėtų, nes ir Ukrainos atstovai prisipažįsta, kad neoficialiais kanalais sulaukia raginimų pagalvoti apie galimybę derėtis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė L.Linkevičius.
Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams teigė nemanantis, kad ukrainiečiai sutiks, jog okupuotos jų teritorijos taptų derybų objektu.
„Pagal Ukrainos dabartinę situaciją, pagal laikyseną, pagal tuos pareiškimus, kurie buvo padaryti anksčiau. Jeigu pamenate, V.Zelenskis yra ne tik pasakęs, kad nesiderės Ukrainos teritorijos sąskaita, bet yra ir pridūręs, jog bet koks susitarimas, jeigu jis bus, bus atiduotas žmonių teismui – bus referendumas, visi turės galimybę pasisakyti.
Manau, kad tai tam tikras saugiklis, kuris paneigs prekybą Ukrainos teritorija, suverenitetu. Kaip bebūtų, po tų aukų, kurios buvo, po žalos, kuri padaryta šaliai po pusantrų metų karo, sunku tikėtis, kad tie kompromisai turėtų prasmę, kažkokią perspektyvą“, – įsitikinęs jis.
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas taip pat skeptiškai įvertino Aljanso atstovo žodžius. Jo manymu, šiuo metu nei viena, nei kita pusė derėtis nesutiks.
„Nemanau, kad Ukrainai tai yra priimtini dalykai. Dabar situacija yra tokia, kad nesiderės nei viena, nei kita pusė, tik dėl skirtingų priežasčių. Ukraina nesiderės, nes niekada nesutiks atiduoti kokias nors teritorijas, o Rusija tikisi tempti dabartinę situaciją iki rudens, o tada ją kaip nors užšaldyti, nes kontrpuolimas bus apsunkintas gamtinių sąlygų“, – sakė jis.
Politikas pastebėjo, kad kalbos apie galimas derybas iš Vakarų pusės greičiausiai vyksta nuolatos, bet Ukrainos veiksmams tai jokios įtakos nedaro.
„Noriu pasakyti, kad visą laiką iš tikrųjų kas nors vyksta „po kilimu“. Yra įvairių tarpininkų, žinome, kad pasisakė ir žinomi ekspertai, kaip H.Kissingeris. Visa tai vyksta. Bet, dar kartą sakau, dabar situacija yra tokia, kad nei viena, nei kita pusė derybų greičiausiai nenorės.
Jeigu Rusija norėtų, ji galėtų pasakyti, štai, jau mes norime derėtis, bet Ukrainos sąlygos irgi yra aiškios. Rusams, matyt, jos dabar yra nepriimtinos. Taip kad kalbų bus, ar jų yra daugiau, sunku pasakyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo G.Kirkilas.
Primename, kad buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris dar gegužę Davose pareiškė, jog Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, kad užbaigtų karą.
Ar spaudimas derėtis su Rusija gali būti diktuojamas ne tokio sklandaus Ukrainos kontrpuolimo, kaip tikėjosi Vakarai? Buvęs užsienio reikalų ministras L.Linkevičius pabrėžia, kad tai – tik vienas iš galimų faktorių. Jis sutinka, kad šiuo metu ukrainiečiams derėtis su rusais nėra prasmės.
„Dabar jiems tokios prasmės nėra, nes jie žino, kad rusų pozicija yra ne tiek derėtis, kiek užtvirtinti užimtas teritorijas. Tai būtų viso to kaina. Ne taika būtų rezultatas, nes tai būtų tik pauzė kare, o praktiškai tai būtų konflikto užšaldymas, įtvirtinant užgrobtas teritorijas, kas ir atitinka Rusijos interesus.
Beje, gal tai net ne visiškai atitinka V.Putino interesus, nes jis yra maksimalistas, norėtų daugiau. O Rusija, matyt, būtų pasiruošusi.
Jau dabar ji metė visus resursus, įtakos agentus, tuos, kurie kažkaip Rusiją supranta, tam tikra prasme buvo „pamaitinti“ iš Rusijos biudžeto – visos tos jėgos dabar mestos į derybas dėl vadinamos taikos“, – pažymėjo L.Linkevičius.
Svarbų vaidmenį vaidins procesai Vakaruose
Diskusijos apie derybas dėl karo pabaigos intensyviau vykti pradėjo ir dėl procesų, vykstančių Vakaruose. JAV jau gyvena rinkiminiu laikotarpiu, kaip ir kai kurios Europos šalys, žmonės esą pavargo remti kariaujančią Ukrainos tautą – visi siekia savų tikslų.
„Bet tai nekeičia situacijos ir manau, nekeičia Ukrainos interesų ir pozicijos, kurią, tikiuosi, ji atstovės“, – vylėsi Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams.
Nestabilumo įneša ir prezidento posto vėl geidžiančio buvusio JAV vadovo Donaldo Trumpo pareiškimai, esą, jei jis vėl valdytų šalį, priverstų Volodymyrą Zelenskį ir Vladimirą Putiną sėsti už derybų stalo ir karas pasibaigtų per 24 valandas.
„Čia yra daug demagogijos. Mes pamename, kad karas prasidėjo ne 2022 metais, o 2014-aisiais. D.Trumpo kadencijos metu vyko tas karas, ir nei per dieną, nei per dvi jis jo nenutraukė“, – atkreipė dėmesį L.Linkevičius.
Anot jo, respublikonai šiuo metu tiesiog kritikuoja viską, ką daro Joe Bidenas, todėl jų žodžių sureikšminti nereikėtų. Savo ruožtu pats J.Bidenas per daug investavo į Ukrainą, kad dabar atsitrauktų, jis visais būdais sieks išvengti gėdingo pasitraukimo iš Afganistano scenarijaus.
„Dar vienas toks smūgis, manau, būtų per daug“, – akcentavo buvęs užsienio reikalų ministras, pridurdamas, kad nuotaikos Vakaruose ir entuziazmas toliau remti Ukrainą priklausys nuo kontrpuolimo rezultatų.
Kol kas per daug nesižvalgyti į tai, kas vyksta JAV, ragino ir ekspremjeras G.Kirkilas. Jis pastebėjo, kad JAV prezidento rinkimai vyks tik kitų metų gale, tad naujasis šalies vadovas pareigas oficialiai pradės eiti tik 2025 metų pradžioje. Iki to laiko dar daug kas gali pasikeisti.
Ne vieni rinkimai, kaip teigė jis, artimiausiu metu vyks ir Europoje, o čia labai svarbų vaidmenį suvaidins rinkėjų nuotaikos.
„Iš tikrųjų karas pakankamai ilgai užsitęsė ir politikams nebus taip lengva įtikinti savo rinkėjus, kad reikia toliau remti Ukrainą. Kol kas, nepaisant visų kalbų apie tariamą ar tikrą nuovargį, parama vis tik yra“, – pabėžė G.Kirkilas.
Ar gali susiklostyti tokia situacija, kad, matydamas nesėkmę karo lauke, derėtis norėtų pats V.Putinas? Buvęs premjeras mano, kad jam tai būtų didžiulis pralaimėjimas.
„Kol kas to nepavyksta padaryti, nors manau, kad ukrainiečiai būtent tų tikslų ir siekia. Bet V.Putinui derybos dabartinėje situacijoje arba net iniciatyva iš jų pusės būtų traktuojama kaip pralaimėjimas. Bet situacija jų pusėje nėra gera.
Nepaisant visko, vis tiek yra tam tikras bruzdesys, matosi, kad ne viskas gerai, yra ir daug valymų, ir kariuomenės vadovybėje. Bet, kad visa tai privers V.Putiną inicijuoti derybas, aš tuo labai abejoju“, – tvirtino G.Kirkilas.
Buvęs užsienio reikalų ministras L.Linkevičius nurodė, kad jau reikėtų pradėti galvoti ne tik apie tai, ką mano V.Putinas, bet ir jo aplinka, kurioje Rusijos vadovas praranda autoritetą.
„Kuo toliau, tuo labiau reikėtų svarstyti ne tik apie tai, ką V.Putinas galvoja, bet ką galvoja ir jo aplinka, nes tai nebūtinai gali sutapti.
Jeigu jo ambicijos yra bekompromisės, jo aplinkoje reikėtų pastebėti akivaizdų aižėjimą, ypatingai po J.Prigožino spektaklių, po parodymo, kokia trapi yra šita valdymo vertikalė ir autoritetas“, – teigė jis.
„Grįžtant į pradžią, bet koks susitarimas su Rusija neturi prasmės. Jis negali būti patikimas, negali būti ilgalaikis“, – apibendrino ambasadorius.
