Nors Vakarai viešai deklaruoja, kad Ukraina bus remiama tiek, kiek reikės, neoficialiai kalbama, kad už Ukrainos politikų nugarų jau derinama taikos derybų su Rusija data.
Karas galėtų baigtis šiemet?
Karo dinamika nėra tokia, apie kokią buvo kalbėta artėjant vasarai, pripažįsta Ukrainoje šiuo metu esantis politologas A.Medalinskas. Tačiau jis nesutinka, kad karas šiuo metu yra įstrigęs.
Politologas stebisi, kaip karybos ekspertai galėjo kalbėti apie kokį nors didelį Ukrainos kontrpuolimą, kai pasižiūrėjus į Vakarų šalių Ukrainai suteiktą karinę techniką, pasidaro akivaizdu, kad jos efektyviam kontrpuolimui neužtektų.
A.Medalinskas vardijo, kad Vakarai Ukrainai suteikė tik 15 proc. visos reikalingos išminavimo technikos, iš viso suteikė vos pusę tos modernios karinės technikos, kurią buvo pažadėję.
Nepaisant šių aplinkybių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad karas gali baigtis iki šių metų pabaigos – esant tam tikroms sąlygoms.
Vertindamas šį pareiškimą A.Medalinskas išskyrė tris svarbius aspektus.
Pirmiausiai politologas pastebėjo Vakaruose vėl suaktyvėjusius politikų raginimus Ukrainai pradėti derybas, vardan taikos atsisakant dalies teritorijų. Be to, A.Medalinskas atkreipė dėmesį ir į kitąmet numatytus Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimus, tad visi pareiškimai, anot jo, turi būti vertinami ir per šią prizmę.
Trečioji šio pareiškimo aplinkybė, anot politologo – tai nuolatinis „pabaksnojimas“ Vakarams, sakant, kad karą galima užbaigti pergalingai, jeigu tik Vakarų lyderiai atsiųstų Ukrainai tą ginkluotę, kurią pažadėjo.
Sąlygos – aiškios
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius taip pat priminė, kad pareiškimų, jog „iki pavasario“ ar „iki vasaros“ būtų galima išlaisvinti Krymą, būta ir anksčiau – o tai iš tiesų būtų buvę įmanoma, jeigu Ukrainai būtų suteikta pakankamai ginkluotės.
L.Linkevičius pastebėjo uždarą ratą – Vakarai nesuteikia Ukrainai pakankamai ginkluotės ir tada stebisi, kad kontrpuolimas nepakankamai efektyvus, o dėl to, kad jis nepakankamai efektyvus, klausiama, ar jie turėtų toliau Ukrainai tiekti ginkluotę.
Visgi, anot diplomato, Ukrainos pralaimėjimas mūšio lauke Vakarams nėra galimas pasirinkimas.
„Sakyti, kad viskas yra įstrigę ir reikėtų galvoti apie išeitį derybomis, reikštų duoti atokvėpį V.Putinui. Jam atsirastų viltis atgauti jėgas ir neatsisakyti savo planų, tų geopolitinių nesąmonių, kurios buvo sugalvotos“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Jis teigė girdėjęs gandus, kad Vakarų politikai jau tariasi dėl konkrečios taikos derybų datos, tačiau tokios informacijos tikrumo tikino negalintis pagrįsti.
„Bendra Vakarų laikysena ne kartą buvo pasakyta, kad tik Ukraina spręs sąlygas, kuriomis derėtis. Šias sąlygas dešimtimi punktų yra išdėstęs ir prezidentas V.Zelenskis. Viena iš pagrindinių sąlygų – išlaisvinti aneksuotą ir okupuotą teritoriją, ir tada galima derėtis. Visa tai išlieka.
Tikrai nemanau, kad politikai Vakaruose yra tiek naivūs, kad manytų, jog ukrainiečiai gali sau leisti prekiauti savo teritorija, ypač po tiek aukų, kiek jie yra patyrę“, – įvertino diplomatas.
Įmanomi mainai?
NATO generalinio sekretoriaus biuro vadovas Stianas Jenssenas rugpjūčio viduryje sukėlė didžiulį nepasitenkinimą Kijeve, pareiškęs, kad Ukraina galėtų atsisakyti dalies teritorijų mainais į narystę NATO.
Tačiau pats V.Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad „Ukrainos pakvietimas į NATO gali priartinti karo pabaigą“.
A.Medalinskas pabrėžė, kad net jeigu Ukraina ir svarstytų tokių mainų galimybę, apie tai viešai neskelbtų.
„Didžiulė problema ta, kad jeigu koks nors Ukrainos politikas pasakytų frazę „mes esame pasirengę derėtis“, tuomet kyla Vakarų partnerių patikimumo klausimas – ar NATO tikrai garantuoja, kad Ukraina iš karto būtų priimta į Aljansą, jeigu ji padarytų tokią didžiulę auką? Ar neprasidės laiko tempimas, sakant, kad pas jus korupcija, kokia nors reforma neatlikta?
Ukrainos karininkai manęs, kaip politologo, klausia, ar galėčiau duoti šimtą procentų, kad jeigu toks sprendimas įvyktų (nors visi yra prieš, visi nori atsiimti visas Ukrainos teritorijas), tuomet NATO pasakytų, kad Ukraina yra priimama, o tuo laikotarpiu, kol svarstomas priėmimas, kaip buvo Suomijai ir Švedijai, NATO garantuotų saugumo garantijas visai teritorijai, kurią Ukraina kontroliuoja?
Tai klausimas, į kurį tik NATO ir Vakarų šalių šalys gali atsakyti“, – įsitikinęs A.Medalinskas.
Reikšmingas susitikimas
Visgi, dalis ekspertų, vertindami V.Zelenskio pareiškimus, svarsto, kad Ukraina po truputį traukiasi nuo savo ankstesnės pozicijos, kad derybos su Rusija gali prasidėti tik tada, kai agresorius bus išstumtas už 1991 metų sienų.
Vienas iš pateikiamų pavyzdžių – V.Zelenskio citata, kad „Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasiekus Krymo administracinę ribą, pusiasalio demilitarizavimo galima būtų siekti politinėmis priemonėmis“.
Anot A.Medalinsko, tai, kad Ukrainos pozicija dėl derybų galėtų kisti, paaiškėjo po rugpjūčio viduryje Saudo Arabijoje įvykusio Džidos susitikimo.
Politologas pastebėjo, kad nors šiame susitikime dalyvavo Kinijos, Indijos, pačios Saudo Arabijos ir daugiau nei 40-ies kitų šalių atstovai, susitikimas praėjo visiškai ramiai, be vidinių kibirkščių.
„Kodėl? Nes Ukraina tame susitikime sutiko svarstyti prezidento V.Zelenskio taikos pasiūlymų paketą, pasakydama, kad ne taip svarbu, kuris jo punktas bus įgyvendinamas pirmas.
Anksčiau buvo sakoma, kad labai svarbus yra pats pirmas punktas, kuriame kalbama apie Rusijos armijos išvedimą, kai tolesni punktai kalba apie energetinį saugumą, apie žemės ūkio klausimų saugumą, apie garantijas.
Jeigu laikomasi pozicijos, kad galima kalbėti apie bet kurį V.Zelenskio pasiūlyto paketo punktą, ir bus gerai, tai akivaizdu, kad duodamas signalas, jog gali būti pasirengta kalbėtis nebūtinai apie pirmą punktą pačioje pirmoje vietoje.
Tai yra derybų klausimas, bet tai nėra derybų su Rusija klausimas. Dabar V.Zelenskio taikos paketas svarstomas daug platesnėje erdvėje, dalyvaujant toms valstybėms, kurios prieš tai dalyvavo ir Kopenhagos susitikime.
Taip parodoma vadinamoji globalinė dienotvarkė, kuri V.Zelenskiui gali būti svarbi prieš jo vizitą į JAV, Jungtines Tautas, kur tikimasi susitikti ir su JAV prezidentu.
Šia prasme kelių mėnesių laikotarpyje, tiek po diplomatinių, tiek po karinių veiksmų, pamatysime, ar galima teigti, kad Ukrainos vadovybės pozicija taikos derybų klausimu šiek tiek kinta. Kol kas yra tik vienas kitas tai rodantis požymis“, – paaiškino A.Medalinskas.
Politologas svarstė, kad taikos derybos, kurių metu Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos agresoriui, be Ukrainos tautos valios neįmanomos, tačiau, jeigu Vakarai nuspręstų, kad Ukraina turi pradėti derėtis, sumažintų karinę paramą, tuomet kad ir kokį pasirengimą gintis turėtų, šalis jau būtų pastatyta prieš realų faktą.
Rinkimų vaidmuo
A.Medalinskas neatmeta, kad V.Zelenskio pozicija dėl taikos derybų gali būti svarbus faktorius kitąmet vykstančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose.
„Jeigu V.Zelenskis tvirtai laikysis savo principų dėl to, kad Ukraina turi atsikovoti visas teritorijas, kurias Rusija užgrobė, o manau, kad taip ir bus, tokiu atveju ir iš Vakarų pusės gali pasigirsti kritika prezidento V.Zelenskio atžvilgiu.
Gali būti bandoma ieškoti kritikos, susijusius su korupcija, pateikiant ją kaip V.Zelenskio atsakomybę, o taip pat Vakarai gali ieškoti kokio nors kito kandidato tuose Ukrainos prezidento rinkimuose“, – neatmetė politologas.
Apibendrindamas A.Medalinskas pabrėžė, kad nei dabartinis Ukrainos politinis elitas, nei Ukrainos žmonės nemato galimybės atsisakyti visų teritorijų atsiėmimo, netikima V.Putino pažadais.
„Tai stato Ukrainą į tokią situaciją, kad visų pirma siekiama pergalės karo fronte, ir nelabai tikima, kad kokios nors derybos gali atvesti prie kokių nors Ukrainai naudingų rezultatų, nepaisant to, kad visi puikiai supranta, jog aukų Ukrainos pusėje yra labai daug“,– kalbėjo politologas.
