Per pastaruosius 2 mėnesius 8 proc. punktais padaugėjo manančių, kad reikalai šalyje blogėja bei atitinkamai panašia dalimi sumažėjo nevertinančių padėties nei teigiamai, nei neigiamai. Lyginant su apklausa prieš metus, 13 proc. punktų padaugėjo atsakiusių, kad situacija Lietuvoje pastaruoju metu gerėja. 2022 m. rugpjūtį tik kas dešimtas respondentas manė, kad padėtis šalyje gerėja.
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų (33 proc. mano, kad reikalai šalyje gerėja), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (35 proc.) bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (28 proc.), specialistai ir tarnautojai (28 proc.), vadovai (29 proc.) bei besimokantis jaunimas (41 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (37 proc.).
Kad reikalai šalyje blogėja, kiek dažniau mano moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, darbininkai ir ūkininkai, pensininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Didžiausi optimistai – Laisvės partijos bei TS-LKD rinkėjai
Kaip parodė tyrimas, didžiausi optimistai (daugiau nei pusė mano, kad reikalai šalyje labiau gerėja nei blogėja) šiuo metu yra Laisvės partijos (58 proc. iš jų mano, kad situacija gerėja, o 42 proc. blogėja) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (52 proc. situacija gerėja, o kad blogėja 47 proc.) rinkėjai. Visų kitų partijų rinkėjai dažniau mano, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta daugiau į blogąją pusę, nei į gerąją.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ Eltos užsakymu 2023 m. rugpjūčio 24–rugsėjo 5 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose.
Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
