Interviu „The Telegraph“ G.Shappsas sakė, kad derasi su britų armijos pareigūnais dėl oficialios britų vadovaujamos Ukrainos karių mokymo programos perkėlimo tiesiai į Ukrainą. Jis taip pat paragino britų gynybos įmones atidaryti gamyklas Ukrainoje.
Tiesa, šiai žiniai sparčiai paplitus, ją švelninti pradėjo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rushi Sunakas. Jis aiškino, esą gynybos sekretoriaus žinia buvo ne visiškai teisingai suprasta.
„Gynybos sekretorius sakė, kad vieną dieną ateityje gali būti įmanoma, jog dalį šių mokymų atliksime Ukrainoje. Bet tai kažkas ilgalaikiam laikotarpiui, o ne čia ir dabar – nėra jokių britų karių, kurie būtų siunčiami kovoti dabartiniame kare“, – nurodė britų premjeras.
Į pasklidusią informaciją netruko sureaguoti ir Rusijos propagandistai.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pareiškė, kad britų kariai, mokantys ukrainiečių karius Ukrainoje, galėtų būti teisėti Rusijos pajėgų taikiniai, o tokie Vakarų žingsniai esą priartina trečiąjį pasaulinį karą.
„Tai pavers jų instruktorius teisėtu mūsų ginkluotųjų pajėgų taikiniu, – „Telegram“ rašė D.Medvedevas. – Puikiai suprasdami, kad jie bus negailestingai sunaikinti. Ir ne kaip samdiniai, o būtent kaip britų NATO specialistai“.
Ar realu, kad britų kariai ukrainiečių mokymus tęstų jų pačių teritorijoje, kurioje vyksta karas? Ką tai reikštų britams, ukrainiečiams ir visam Aljansui?
E.Papečkys: jei jau kalbama viešai, kažkada tai tikrai įvyks
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiams tai būtų be galo pozityvi žinia, o patiems britams – dviprasmė.
„Pirmiausia, pigiau kainuotų pats Ukrainos karių mokymas. Nereikėtų jų gabenti į kitą valstybę, kur jų gyvenimas ir mokymas kainuoja brangiau. Mokymai labai atpigtų, be to, nežymiai, bet sutrumpėtų mokymų laikas, nes nereikėtų karių gabenti pirmyn-atgal.
Bet yra ir minusų. Visa Ukraina yra pasiekiama rusų raketų arba bepiločių. Tikėtina, kad rusai gali apšaudyti poligoną, kuriame būtų mokomi ukrainiečių kariai, galėtų nukentėti ir britų kariai. Kiltų papildomos įtampos tiek Jungtinės Karalystės vidaus politikoje, tiek NATO-Rusijos santykiuose“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Papečkys.
Ekspertas neatmeta, kad rusai išdrįstų pasikėsinti į NATO karius Ukrainos teritorijoje, naudodami jau seniai žinomas melo formas: „Žinote, jie visada pasakys, kad mes netyčia pataikėme, jog tai buvo samdiniai... Rusai visada ras, kaip pasiteisinti.“
Net jei Ukrainos teritorijoje nuo rusų raketų žūtų keli Aljanso šalių-narių kariai, E.Papečkys abejoja, kad NATO aktyvuotų 5-ąjį straipsnį, nes Aljanso tikslas – nekelti didesnės grėsmės, dėl kurios galėtų nukentėti daugiau žmonių.
Tačiau tai galėtų sukelti įtampų tarp pačių britų. Dalis visuomenės ir opozicijos greičiausiai keltų klausimą dėl tolesnės paramos Ukrainai, piktintųsi, kodėl žūsta jų žmonės, jei jie net nedalyvauja kare. Atsirastų terpė penktosios kolonos balsui.
„Tai tikrai yra politinis klausimas. Bet, manau, kad jeigu jau viešai apie tai yra pakalbėta, ateityje tai tikrai įvyks. O kai tai įvyks, Rusijai bus perduotas griežtas NATO pareiškimas, kad tie kariai negali nukentėti. Manau, kad tai bus padaryta tada, kai Rusija net nedrįs apsimesti, kad netyčia apšaudė NATO karius“, – svarstė karybos ekspertas.
Jis pastebėjo, kad dabar Jungtinės Karalystės valdžios atstovų pasisakymai bus plačiai išnaudojami Rusijos propagandistų. Kremlius supranta, kad šiuo metu NATO neplanuoja įsitraukti į karą Ukrainoje, todėl tai – puiki proga jiems mobilizuoti savo visuomenę.
Neišvengiamu sprendimu E.Papečkys vadino ir Vakarų ginklų pramonės įmonių steigimą pačioje Ukrainoje, apie ką užsiminė ir G.Shappsas.
„Tai yra labai geras ženklas ir aš net neabejoju, kad tokių įmonių atsiras labai nemažas skaičius ir jų vis daugės. Gal rusams pavyks raketomis atakuoti kurią nors įmonę, bet tai nebus milžiniškos, lengvai pažeidžiamos įmonės, tai bus mažesnės, bent jau karo metu.
Vakarų verslas irgi suinteresuotas steigti tokias įmones, nes tai ir pigi darbo jėga, ir didelis ginklų poreikis, ir karui pasibaigus jos turės darbo eksportui“, – įsitikinęs karybos ekspertas.
Jo teigimu, tai būtų tam tikras technologinis proveržis Ukrainos pramonei ir labai rimta paspirtis proveržiui mūšio lauke: „Kiek kare bebūtų tiekiama ginklų ir šaudmenų, jų visą laiką bus tam tikras trūkumas. Jų yra sunaudojama be galo daug.“
A.Navys: tikslas greičiausiai buvo kitas, bet žinia visais atvejais teigiama
Savo ruožtu karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys tvirtino, kad britų karių atsiradimas, net ir mokymų tikslais, Ukrainos teritorijoje situaciją stipriai keistų. Tiesa, tokią galimybę jis mato tik tolimoje ateityje, dabartinė britų žinutė, jo manymu, turėjo kiek kitokius tikslus.
„Aš manau, kad galbūt dalis šito sumanymo gavosi taip, kaip gavosi, ir tai buvo neplanuota. Gavosi pakankamai įdomi ir turbūt ne visai tyčinė (o gal ir šiek tiek suplanuota) psichologinė operacija palaikyti ukrainiečius, Ukrainą ir parodyti partneriams, sąjungininkams, kaip reikėtų kalbėti, patikrinti jų reakciją.
Antras dalykas, atsakyti pačiai Rusijai. Jeigu išeina girtuoklis D.Medvedevas, kuriam yra sugalvotos kažkokios pareigos, ir ima grasinti NATO karu, kažkokia reakcija turi būti. Aišku, save gerbianti šalis gal išvis nereaguoja, bet, kai tai yra eilinį kartą grasinimas, įtraukiant ir branduolinius dalykus, kažkoks atsakas turi būti.
Tai buvo labai tinkamas atsakas. Ar jis buvo tikrai pilnai sugalvotas ir iki galo išpildytas, vargu. Bet po to buvo išvingiuota labai gražiai“, – portalui lrytas.lt sakė A.Navys.
Tačiau, jei vis dėlto taip nutiktų, britų kariai iš tiesų bent dalies ukrainiečių apmokymus vykdytų pačioje Ukrainoje, tai, anot karybos apžvalgininko, būtų ypatingai svarbus žingsnis.
„Jeigu taip būtų ir juos perkeltų, tai būtų nesuvokiamas dalykas. Tai būtų beveik toks pats pasiekimas, kaip pažadėti konkrečią datą, kada Ukraina bus priimta į NATO. Kodėl? Nes tai yra NATO valstybės kariai Ukrainos teritorijoje.
Būtų perlaužta riba, kuri yra uždėta nuo pat praėjusių metų vasario 24 dienos, kai buvo aiškiai pasakyta ir sutarta, kad reguliarių NATO šalių pajėgų Ukrainos teritorijoje būti negali, nes niekas nenori eskaluoti konflikto“, – pažymėjo A.Navys.
O jei Ukrainos teritorijoje žūtų bent vienas bet kurios NATO šalies-narės reguliariosios kariuomenės karys, tai jau galėtų būti pakankama priežastis imtis griežtesnių veiksmų.
„Šiuo atveju bet koks kario profesionalo su konkrečia užduotimi buvimas padėti ne ginti savo ambasadą (yra specialiųjų operacijų pajėgų kariai, kurie gina savo šalių ambasadas, kurie veža ir saugo diplomatinius krovinius), bet konkrečiai – mokyti, tai lieka labai mažas skirtumas tarp mokyti ukrainiečių karius, ir, pavyzdžiui, saugoti kelius.
Dar kitas žingsnis galėtų būti taikdariai, skirti saugoti, pavyzdžiui, Zaporožės atominės elektrinės perimetrą. Kitaip sakant, tai reiškia, kad tai yra tiesioginis NATO šalies įsitraukimas.
Būtų gerai, kad tai būtų tiesa, bet greičiausiai dar labai labai ilgai taip nebus“, – apgailestavo buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas.
Ar NATO šalies-narės bent vieno reguliariosios kariuomenės kario žūtis Ukrainoje galėtų būti priežastis svarstyti apie 5-ojo straipsnio aktyvavimą?
„Ne, jokiu būdu. Aš kalbu apie kitus dalykus. Šalis, kurios kariai žuvo arba buvo užpulti, turėtų pakankamą svorį toliau eskaluoti, kaip sako rusai, kitaip sakant, daugiau įsitraukti į karinius veiksmus. Tokia šalis būtų labiau suinteresuota Aljanse kalbėti apie tai, kad reikia aktyvesnių veiksmų. Tai būtų galvojama, kad dar giliau įsitraukti“, – dėstė jis.
Apskritai iš britų pasklidusią žinutę, nepaisant to, planuota ji buvo, ar ne, britų kariai iš tiesų bus siunčiami mokyti ukrainiečius Ukrainoje, ar ne, A.Navys vertino teigiamai:
„Manau, kad atsakymas D.Medvedevo pareiškimams buvo tinkamas ir iš tiesų buvo parodyta, jog britai kietai reaguoja į bet kokius Rusijos atstovų vapaliojimus.
Kitas dalykas, parodyta, kad britai labai rimtai žiūri į karą Ukrainoje ir galbūt imsis lyderio vaidmens, gal net ir ne visai labai tolimoje ateityje.“
