Moteris naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo, kad prie pavojaus sirenų ji jau pratusi – mat jas yra girdėjusi ir anksčiau.
Tačiau šeštadienį prasidėjusio karo ir susiklosčiusios situacijos rimtumą suprato tik tada, kai savo akimis pamatė, jog į ją skrenda šimtai teroristų „Hamas“ paleistų raketų.
Iš miego pažadino sirenos
Dar penktadienio vakarą M.Navickaitė su draugų izraeliečių kompanija namų terasoje gėrė vyną – kaip pasakojo moteris, miegoti ji pati nuėjo tik apie trečią valandą ryto. Nuotaikos visame Izraelyje buvo labai pakilios – gyventojai šventė vieną pagrindinių žydų švenčių – Sukotą.
„Tad visi žmonės buvo labai atsipalaidavę, daugelis nedirbo, o kas dirbo, tai nebent iš namų. Labai atsipalaidavęs gyvenimas“, – apibūdino M.Navickaitė.
Tačiau vos po kelių valandų, apie pusę septynių ryto, ją pažadino kaukti pradėjusios sirenos.
„Atsikėliau ir mano draugai liepė bėgti į slėptuvę. Iš pradžių pagalvojau, kad gal tai yra tik pratybos, nes aš ir 2014 metais tai esu patyrusi, net neišsigandau. Nuėjom į slėptuvę, nes niekas nieko nežinojo. Paklausiau vietinių, ar čia gali būti pratybos, ir jie patikino, kad, ko gero, taip ir yra.
Bet tada išgirdau, kad šalia mūsų sprogo kelios raketos, ir tada supratom, kad mus užpuolė, kad nė velnio čia jokios ne pratybos. Nubėgom pas kaimynus, o jie sako: žiūrėkit, per žinias rodo, kad mus užpuolė „Hamas“ ir veržiasi į šalį. Iš pat pradžių tai neatrodė taip rimta – matėm, kad jie įsiveržė, bet nematėm, kokiais mastais.
Dienos eigoje pamatėm, kad tai jau visiškai nebejuokinga, nes įsiveržta labai plačiai. Visi pradėjo diskutuoti, kaip tai galėjo nutikti, jei mes turime geriausias pasaulio slaptąsias tarnybas.
Nuo pat ryto iki pusės dvyliktos dienos šaudė beveik be sustojimo. Girdėjome ir gretimuose rajonuose, kad sprogsta raketos“, – prisiminė lietuvė.
Po vidurdienio, pasak Miletos, sprogimai jau aprimo, buvo girdėti tik pavojaus sirenos ir pavieniai sproginėjimai tolimesniuose rajonuose. Tačiau vakare košmaras tik dar labiau sustiprėjo.
„Lygiai 20 valandą mes su draugu buvome 14 aukšte, dangoraižyje. Jis sako: žiūrėk. Atsisuku ir matau, kad į mus skrenda, kaip vėliau paaiškėjo, 200 raketų. Skrido jų lavina, kaip fejerverkai.
Tas vaizdas buvo neįtikėtinas, nes tu supranti, kad čia ne fejerverkai, tokio vaizdo niekada gyvenime nesu mačiusi. Mano draugai yra kariuomenės veteranai, buvę karuose, ir net jie tokių dalykų nelabai matę“, – aiškino pašnekovė.
Sprogimų garsai, anot jos, išgąsdino ne tik žmones, bet ir gyvūnus – visuose aukštuose pradėjo loti šunys, kilo sumaištis.
„Šuo pradėjo loti ir pabėgo, pradėjau jį gaudyti per visą terasą. Sirenos kaukė, buvo siaubas – aš paskui tą šunį bėgioju, nes jis išsigando, iš kitų balkonų irgi gyvūnai pradėjo triukšmauti. Galiausiai šuo atbėgo, pasislėpėm slėptuvėj, joje prabuvom kokias 10 minučių.
Užsikimšau ausis, nes negalėjau to klausyti. Atvirai kalbant, nuo pat ryto man nebuvo jokio nerimo, nes į Izraelį skraidau 10 metų ir ne pirmą kartą girdžiu sirenas, iki kol vakare pamačiau tas 200 raketų. Išsigandau ir pagalvojau: blemba, o jeigu Izraelis iš tikrųjų neapsigins?“, – portalui lrytas.lt pasakojo Mileta.
Lietuvė šiuo metu yra visai šalia Tel Avivo. Kol kas ji teigė nežinanti, kada grįš į Lietuvą, tačiau skrydis namo buvo numatytas kitą šeštadienį.
„Aš pakankamai saugiai jaučiuosi, turiu, kur gyventi, bet nieko negali žinoti. Kol namie, tai saugu, bet į gatves išeiti mes negalim, nes jau paskelbta, kad netoliese teroristai pasiima vietinių civilių automobilius, važinėja ir tiesiog šaudo į žmones“, – teigė M.Navickaitė.
Dabar „viskas kitaip“?
Nors didelėje dalyje Izraelio namų yra įrengti specialūs priedangos kambariai-slėptuvės, neaišku, ar jie tikrai gebėtų visiškai apsaugoti nuo stiprių smūgių.
„Dažniausiai namuose, daugiabučiuose yra įrengtas paprastas kambarys, bet ten yra daug storesnės sienos ir langai. Visuose namuose ir butuose jie turi būti, nes jeigu gyveni kokiam 15-ame aukšte, tai tikrai nespėsi nusileisti į apačią.
Jei raketa pataikys į pastatą, sienos turėtų atlaikyti, bet iš tikrųjų niekas nežino, kaip ten bus“, – svarstė Izraelyje esanti lietuvė.
Nuo 2014 metų čia reguliariai besilankanti M.Navickaitė teigė, kad patį pirmą kartą savo gyvenime išgirdusi pavojaus sirenas labai išsigando, tačiau tuo metu izraeliečiai draugai ją suskubo nuraminti.
Dabar ji pamatė baimės ir nežinomybės paliestus patyrusių savo draugų kariškių veidus.
„Aš buvau čia, kai vyko Gazos operacija ir žuvo virš 2 tūkst. žmonių. Sirenos kaukdavo kiekvieną dieną. Atsimenu, kai pirmą kartą gyvenime išgirdau tas sirenas, labai išsigandau, o mano vietiniai draugai žiūrėjo į mane ir šaltais veidais nereaguodavo, buvo ramūs. Sakydavo: nebijok, mes apsisaugoję.
Mano draugai yra tarnavę kariuomenėje, kai kurie yra kovoję Gazos Ruože, ir pirmą kartą gyvenime aš juos matau pasimetusius, panikuojančius. Aš jaučiu tą paniką, ko aš niekada gyvenime nepagalvojau, kad gali atsitikti, nes jie tuo gyvena.
O šį kartą jie sako, kad mes niekada nebuvome susidūrę su tokia ataka“, – pasakojo M.Navickaitė.
Pasak pašnekovės, savaitgalį kilę įvykiai net pačius vietinius privertė rimtai suabejoti, ar tikrai verta pasitikėti Izraelio saugumo tarnybomis, o galbūt valstybės viduje net yra išdavikų.
„Ir šiandien, ir vakar draugai visą laiką diskutuoja, tai yra pagrindinė jų tema – kur buvo mūsų slaptosios tarnybos ir kaip galėjo taip atsitikti“, – sakė Mileta.
