„Nėra tokie dalykai geri, bet pasmerkti kiekvieną žmogų už tokį dalyką galima labai greitai, bet tada turbūt reikėtų labai daug žmonių už labai daug dalykų pasmerkti“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, V. Rupšio pasirinkimas nenurodyti studijų Rusijoje primena dalies politikų sprendimą biografijų anketose neužsiminti apie savo praeitį Komunistų partijoje.
„Žmonės, kuriems likimas lėmė būti abiejų epochų dalimi ir abiejų epochų dalimi būti suaugusiais žmonėmis, kurie užima kažkokias pareigas, kurios yra matomos, kur yra atsakomybės tam tikros ir reputacijos reikalavimai, turbūt turėtų tokius dalykus nurodyti“, – teigė I. Šimonytė.
„Bet, aišku, formaliai tarsi kažkokio tokio reikalavimo nėra. Ir formaliai galbūt galima sakyti, kaip ir buvusios Komunistų partijos nariai sako, kad niekur nebuvo reikalaujama tokį dalyką nurodyti, tai štai mes ir nenurodėme“, – pridūrė ji.
Apie tai, kad V. Rupšio gyvenimo aprašymuose lietuvių ir anglų kalbomis neminima, kad, 1985 m. baigęs vidurinę mokyklą, jis įstojo į Rusijoje esančią aukštąją karo mokyklą ir studijavo ten keletą metų, pranešė portalas alfa.lt.
ELTA primena, kad kariuomenės vadas pastaruoju metu susilaukė kritikos ir dėl to, jog iš savo sūnaus Vilniuje nuomojosi butą ir už tai gavo 445 eurų vadinamųjų butpinigių. Viešojoje erdvėje imta diskutuoti, ar generolas nesupainiojo viešų ir privačių interesų.
Po viešojoje erdvėje kilusios skandalo generolas nutarė nutraukti buto nuomos sutartį, tačiau pareiškė, kad nesijaučia padaręs kokią nors moralinę žalą.
