Pasak jonaviečio Tado (vardas pakeistas, – aut.past.), kirilica parašytus gatvių pavadinimus ant vieno iš savo miesto barų sienos jis pastebėjo jau senokai, tačiau vyrui kilo klausimų, ar toks elgesys šiandieninių įvykių kontekste yra moralus.
Savo ruožtu baro „Pavėsis“ vadovė atkerta, kad lentelės čia kabo jau daugiau nei du dešimtmečius, o ji pati net negalėjo pagalvoti, kad tokia meninė išraiška galėtų sukelti gyventojų nepasitenkinimą.
Jau kreipėsi ir į institucijas
„Kodėl jų užeigoje, pradinėje pusėje, vis dar kabo rusiški gatvių pavadinimai? Ar tai nėra amoralu, žinant, kodėl jos buvo pakeistos, ir jas eksponuoti Rusijos karo su Ukraina kontekste?“ – klausė Tadas.
Jonaviečio teigimu, tokie simboliai yra sovietų okupacijos palikimas, tad sprendimas būtent taip papuošti savo barą jam pasirodė mažų mažiausiai keistas.
„Pamačiau lenteles jau seniai, buvo keista, kad prie šių dienų aktualijų jos vis dar kabo bare – juk tai yra sovietų okupacijos palikimas. Buvau iškėlęs klausimą, ar tai nėra amoralu.
Paklausiau Jonavos paslaugų direktoriaus, kaip lentelės tapo baro nuosavybe, parašiau klausimą ir į Valstybinę kalbos inspekciją, ar tai nepažeidžia Lietuvos įstatymų. Norėčiau, kad šis įvykis nebūtų tik periferijos reikalas. O tai yra rimta meilė Rusijos pasauliui ir sentimentų puoselėjimas“, – svarstė Tadas.
Turi paaiškinimą
Tokios mintys baro „Pavėsis“ vadovę Rytę Rugienę nemenkai nustebino – jos teigimu, gatves žyminčios rusiškos lentelės čia kabo jau daugiau nei 20 metų, iki šiol jos vietiniams gyventojams esą per daug netrukdė.
„Lapkričio 13 dieną mums suėjo 28 metai – tos lentelės turbūt nuo kokių 1998 metų jau kabo ant mūsų fasado.
Kažkada Jonavoje kabėjo tokie gatvių pavadinimai, čia yra tikri istoriniai dalykai, lentelės yra ne skardinės, o emaliuotos, kažkada nuimtos nuo tikrų Jonavos gatvių namų“, – aiškino R.Rugienė.
Baro direktorės teigimu, lenteles ji prieš daugybę metų gavo dovanų – kitaip jos būtų atsidūrusios metalo lauže.
„Kažkada juoko dėlei sugalvojome ir tą fasadą pasipuošėme. Tai buvo 1998 metais, kai dar visiems viskas labai tiko. Tos lentelės keliavo iki metalo laužo, o mes rinkome visokias senienas ir įdomesnius dalykus, tai tiesiog gavome dovanų. Ir tiek metų jos kabo ant fasado“, – komentavo „Pavėsio“ vadovė.
R.Rugienę stebina ir mesti kaltinimai, esą baras palaiko Rusiją – ji pabrėžė, kad su politika tokios sienos dekoracijos neturi visiškai nieko bendro.
„Mano pačios požiūris yra visiškai aiškus ir paprastas – reikia mokėti atskirti pelus nuo grūdų, ir normalūs žmonės atskiria, kad nei mes pritariame karui, nei mes garbiname Rusiją.
Tikrai aš nesu nei vatnikė, nei taip toliau, bet man iš principo dabar net dūšioj kirba, kodėl? Aš visiškai nesusimąsčiau – kabo ir kabo tiek metų tie pavadinimai, man net į galvą neatėjo, kad kažkam tai gai užkliūti“, – kalbėjo moteris.
Pasak R.Rugienės, kažkada pavienių pastebėjimų apie kabančias rusiškas lenteles ji išgirsdavo, tačiau jie tikrai nebuvo priešiški.
„Prisimenu tokį seną filmą apie žmogų, kuris keisdavosi kepurę pagal tai, kokia valdžia atėjo. Aš tikrai negalvoju, kad taip yra reikalinga – kabo ir kabo, tai tikrai nėra nei propagavimas, nei norėjimas kažką parodyti“, – pabrėžė baro vadovė.
Ji pridūrė, kad dėl neįprastų fasado papuošimų iki šiol nesulaukė ir jokių institucijų dėmesio.
Į situaciją pirmadienį sureagavo ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
„Tai vertiname ne kaip viešuosius užrašus, kuriems galioja Valstybinės kabos įstatymo nuostatos, o kaip senų gatvių pavadinimų lentelių kolekciją.
Mano asmeniniu požiūriu, visai neprošal tokiu būdu priminti jaunajai kartai, kad kadaise okupantų valia privalėjome rašyti gatvių pavadinimus svetima kalba“, – portalui lrytas.lt nurodė A.Valotka.
