„Valdyba priėmė sprendimą vienbalsiai nedalyvauti 2024 m. prezidento rinkimuose“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Kolegoms pasakiau savo sprendimą, kad neketinu dalyvauti ir siūlau partijai nekelti kandidato. Mano sprendimo motyvai buvo tie, kad, visų pirma, kaip partijos pirmininkė prioritetą teikčiau tikrai Seimo rinkimams – kaip svarbiausiems partiniams rinkimams kitais metais“, – argumentavo ji.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, jos sprendimui įtakos turėjo ir šiuo metu einamos pareigos – politikė nurodo, kad tokiu atveju, jeigu rinkimuose dalyvaus ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, „būtų logiška“, kad vienas šalies vadovų dėl posto nesivaržytų.
„Būtų labai logiška, kad vienas valstybės iš trijų valstybės vadovų nedalyvauti tose rungtynėse, o sukoncentruotų visą dėmesį į tų darbų, kurie privalo vykti, užtikrinimą“, – nurodė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Kol kas politikė nepatvirtino, ar ves partijos sąrašą Seimo rinkimuose.
„Logiška būtų, kad taip. Bet kol kas dar ankstoka tokiems formaliems sprendimams“, – pastebėjo ji.
Sprendimui įtakos turėjo ir verdiktas „MG Baltic“ byloje
Visgi, politikė pripažino, kad partijos sprendimui pasitraukti iš prezidento rinkimų kovos įtakos turėjo ir praėjusią savaitę Apeliacinio teismo paskelbtas sprendimas vadinamojoje „MG Baltic“ byloje – partijai skirta beveik 400 tūkst. eurų bauda. Tačiau, pabrėžė ji, tai nebuvo esminis argumentas, nulėmęs valdybos sprendimą.
„Tai nebuvo vienintelis argumentas ir tikrai ne esminis“, – patikino ji.
„Tai priverčia mus kitais metais gyventi taupiau. Bet su kolegomis prisiminėme, kad yra buvę ir sudėtingesnių išbandymų. Manau, kad kitais metais ir pasirengsime rinkimams, ir juose sudalyvausime“, – teigė V. Čmilytė-Nieslen.
Partija liks neutrali ir kol kas nereikš paramos nė vienam kandidatui
Nusprendus nedalyvauti prezidento rinkimuose, Liberalų sąjūdis ketina išlikti neutraliais ir kol kas nereikšti paramos nė vienam kitam šalies vadovo posto siekiančiam kandidatui.
„Partija bent jau šiame etape liks neutrali“, – pranešė ji, pažymėdama, kad tokią poziciją lemia ir jos kaip Seimo pirmininkės pozicija.
„Manau, būtų labai logiška ir racionalu šiuo rinkiminiu laikotarpiu būti neutralia“, – akcentavo liberalė.
Sureagavo į P. Auštrevičiaus pareiškimus
Kilus klausimams, ar liberalai apskritai kels savo kandidatą prezidento rinkimuose, europarlamentaras Petras Auštrevičius pranešė, kad V. Čmilytei-Nielsen nesutikus pretenduoti į šalies vadovo postą, to imsis jis pats. Visgi, partijos pirmininkė patikino, kad valdybos posėdyje dalyvavęs P. Auštrevičius išgirdo kolegų argumentus dėl sprendimo nedalyvauti rinkimuose.
„Su Petru Auštrevičiumi buvo aptartas klausimas“, – nurodė ji.
„Valdyba, išklausiusi ir jo argumentus, ir jo požiūrį, priėmė sprendimą vienbalsiai nedalyvauti prezidento rinkimuose. Mano vertinimu, kolega Petras į tuos argumentus taip pat įsiklausė ir juos priėmė“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Partijos pirmininkė taip pat sureagavo į kolegos Viktoro Pranckiečio svarstymus – esą liberalai neturi ryškaus kandidato, galinčio varžytis prezidento rinkimuose. Vertindama bendrapartiečio pareiškimus, politikė padėkojo liberalams už jai reikštą paramą.
„Vertindama tai, kad didžioji dauguma skyrių kėlė mane ir, iš tikrųjų, buvo ne trumpas etapas, kuomet skyriai ir kolegos, partijos lyderiai ragino kandidatuoti, tai esu labai dėkinga už tai, kad daugelis kolegų matė manyje gal ne ryškią, bet neblogą kandidatę“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad pastarąja savaitę Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdžiui skyrė 376,6 tūkst. eurų siekiančią baudą, todėl viešoje erdvėje pradėta abejoti, ar partija turės užtektinai resursų sudalyvauti ir ateinančiais metais vykstančiuose Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
Apie tai, kad partijos gretose tvyro abejonės dėl to, ar kelti savo kandidatą į prezidentus, Eltai anksčiau teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.
