Seimo opozicinių valstiečių, „darbiečių“, Demokratų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės vadovai nežada teikti kažkokių rekomendacijų dėl balsavimo, teigdami, kad per slaptą balsavimą kiekvienas Seimo narys asmeniškai galės apsispręsti. Tuo tarpu Seimo socialdemokratai leidžia suprasti, kad palaikytų P. Gražulio pašalinimą iš parlamento.
Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, slaptas balsavimas – tai ypatinga procedūra, kai kiekvienas Seimo narys balsuoja taip, kaip galvoja.
„Nemanau, kad čia turėtų būti bendri frakcijų sprendimai, pats jau pavadinimas pasako, kad tai yra slaptas balsavimas. Kiekvienas Seimo narys yra prisiekęs Konstitucijai, yra išrinktas tautos atstovas. Tikrai nebus rekomendacijos, kaip balsuoti frakcijos nariams“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Pasak jos, P. Gražulio veiksmus, ar jis balsavo už kitą Seimo narį, svarstė Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Manęs neįtikino faktai ir filmuota medžiaga, kad jis tą padarė. Konstituciniam Teismui gal aiškiau matosi“, – svarstė A. Norkienė.
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė sako, kad šios grupės nariai greičiausia nedalyvaus balsavime.
„Manau, kad turi būti taikomi vienodi standartai visiems Seimo nariams. Jau buvo tokių faktų, kai parlamentarai registravosi už kitą kolegą. Etikos ir procedūrų komisija nagrinėjo P. Gražulio veiksmus, tačiau, mano vertinimu, įrodymų nepakanka, kad jis būtų pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs Seimo nario priesaiką“, – sakė R. Tamašunienė.
Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, Seimo etikos sargams tikrai nebuvo aišku, ar P. Gražulis paspaudė balsavimo mygtuką už kitą Seimo narį.
„Gal Konstitucinis Teismas rado kitų motyvų?“, – svarstė jis.
Pasak jo, Seimo „darbiečiai“ tikriausia neturės kažkokios bendros nuomonės balsuojant dėl apkaltos P. Gražuliui.
„Matyt, bendros nuomonės frakcijoje neformuosime. Frakcijos nariai laisvi bus patys pasirinkti kaip balsuoja. Jeigu dalyvausime balsavime, tai kažkokios bendros nuomonės neformuosime, tuo labiau, kad neturėjome dar diskusijos frakcijoje“, – Eltai sakė V. Fiodorovas.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ irgi dar nesvarstė KT sprendimo dėl P. Gražulio.
„Frakcijoje dar nesame aptarę šio KT sprendimo. Iki šiol svarstant P. Gražulio apkaltos klausimą balsuodavome laisvai. KT paskelbus sprendimą, manau, kad frakcijoje turėsime diskusiją ir tikėtina, kad daugiau frakcijos narių palaikys apkaltą. Tačiau, kadangi tai slaptas balsavimas, jokia frakcijų bendra pozicija neturi prasmės, nes galiausia žmogus balsuos pagal savo sąžinę“, – Eltai sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Linas Kukuraitis.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė labai rimtai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą ir jo nekvestionuoja.
„Seimo narys turi atsakyti už savo veiksmus, kokie jie bebūtų“, – sakė R. Budbergytė.
KT nustatė, kad parlamentaras Petras Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Ši KT paskelbta išvada Seimui leis spręsti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo.
„(...) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadą: Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – antradienį teismo išvadą įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Šiuo veiksmu (...) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma nutarime.
Ši KT išvada yra galutinė ir neginčijama.
Seimas, kreipdamasis į KT, prašė atsakyti, ar P. Gražulio veiksmai, kai šis balsavo už kitą Seimo narį, prieštarauja Konstitucijai. Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį galėjo balsuoti už socialdemokratą Liną Jonauską, taip esą pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.
