„Aš manau, kad galiu ir toliau būti Seimo pirmininke“, – žurnalistams Seime antradienį sakė politikė.
Antradienį Seimo mažumai priklausantys politikai ketina V. Čmilytės-Nielsen pasiteirauti, ar ši mano galinti toliau vadovauti Seimui, po to kai Apeliacinis teismas vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažino Liberalų sąjūdį kaltu dėl korupcinių veikų. Taip pat ketinama domėtis, koks yra jos požiūris į skaidrumo ir politinės etikos standartus.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, jai metami kaltinimai dėl skaidrumo bei atsitraukimo nuo valdančiųjų duotų pažadų laikytis aukštų etikos standartų yra nepagrįsti.
„Aš ir Seimo salėje, ir viešojoje erdvėje ne kartą esu sakiusi, kad Liberalų sąjūdžio pirmininke tapau 2019 m.“, – pažymėjo politikė.
Todėl, akcentavo ji, visi bandymai susieti ją su partijai iškelta byla yra neteisingi.
„Visi mėginimai sieti mane, kaip Liberalų sąjūdžio pirmininke, ar dabartinę Liberalų sąjūdžio bendruomene su istorija, kuri įvyko daugiau nei prieš 7 metus, mano galva, yra teismo sprendimo pritempinėjimas prie politinių realijų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prakalbta apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis.
Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol nuteistos partijos neatliks teismo jiems skirtos bausmės ir nesumokės baudų.
Taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.
Valdantieji tikina pasitikintys V. Čmilyte-Nielsen ir nurodo, kad darbas su kaltinamojo nuosprendžio sulaukusiais liberalais yra įmanomas.
