Keturių opozicinių frakcijų vadovai iš anksto pateiktuose klausimuose V.Čmilytės-Nielsen pasiteiravo, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.
Vėliau Seimo vadovei pasipylė ir nauji parlamento kolegų klausimai.
„Pritariu šiam teiginiui ir jį, visų pirma, taikau ne politiniams oponentams, o pačiai sau. (...) Šių metų lapkričio 22 dienos Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas šioje byloje sukėlė didelį rezonansą, ir suprantama, kad politiniai oponentai mėgina šį sprendimą panaudoti prieš koaliciją, prieš Liberalų sąjūdį ir prieš mane asmeniškai.
Tačiau kelia nerimą manipuliavimas teismo sprendimu ir šios bylos aplinkybėmis bei faktais ar teisės normomis nepagrįsti kaltinimai ir epitetai, kaip antai nusikalstama organizacija“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės ir liberalų vedlės, teismas skyrė partijai piniginę baudą, tačiau neapribojo Liberalų sąjūdžio veiklos, neuždraudė jam dalyvauti politikoje, neįsakė jam likviduotis.
„Liberalų sąjūdis neturi, skirtingai nei teigia kai kurie oponentai, ir teistumo, nes juridiniams asmenims šis terminas nėra taikomas. Taigi, Liberalų sąjūdžio dalyvavimas politinėje veikloje nėra apribotas jokiomis teisinėmis priemonėmis, o gali būti apribotas tik Lietuvos rinkėjų valia.
O koks bus jų verdiktas, mes pamatysime jau kitąmet“, – aiškino V.Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad teismas nagrinėjo gana trumpą ir pakankamai seną laikotarpį, 2012-2016 metus, o po tų įvykių partija nedelsiant ėmėsi veiksmų, užtikrinančių veiklos skaidrumą, kad tokios situacijos ateityje nebepasikartotų.
Tą esą parodė ir po skandalingų įvykių sekę rinkimai ir jų rezultatai.
Seimo vadovės taip pat buvo klausiama, ar matydama didelį gyventojų nepasitikėjimą Seimu, V.Čmilytė-Nielsen neketina stabdyti narystės „nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.
„Jei narystės partijoje sustabdyti neplanuojate, kaip įsivaizduojate tolesnį Seimo darbą jums vadovaujant ir kodėl pati neinicijuojate pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros?“ – teigiama raštu pateiktuose klausimuose.
„Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo Statutas nenumato Seimo pirmininko pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros. Vadinasi, inicijuoti tokios procedūros Seimo pirmininkė negali.
Antra, labai rimtai vertinu jūsų minimas geopolitines aplinkybes ir mūsų koalicijai tenkančią atsakomybę. Pastaruosius trejus metus, kaip Seimo pirmininkė, dėjau dideles pastangas, kad su mums tenkančiais neeiliniais išbandymais mūsų Seimas susidorotų tinkamai.
Taip pat manau, kad Lietuvos piliečių pasitikėjimą Seimu ir kitomis valstybės institucijomis reikia stiprinti nuolat, ir tai niekada nebus baigtinis procesas ar nuo vienų ar kelių politikų priklausantis procesas.
Tuo turėtume rūpintis kiekvienas iš mūsų, Seimo narių, pagarbiai elgdamiesi su kolegomis, rinkėjais, išmintingai ir atsakingai spręsdami Lietuvos valstybės bei jos gyventojų problemas, vengdami ir stengdamiesi eliminuoti neapykantą kurstančius, antisemitinius, homofobiškus ir kitokius įžeidžiančius pasisakymus Seimo salėje, nelaužydami duotos priesaikos“, – dėstė parlamento pirmininkė.
Prireikė raminti
Po V.Čmilytės-Nielsen pareiškimo valstietis Dainius Gaižauskas teiravosi, kodėl politikė painioja du laikotarpius – iki įsiteisėjusio teismo sprendimo ir po jo. Anot politiko, dabar liberalė užima reikšmingas – Seimo pirmininkės – pareigas, todėl ir jos atsakomybė turi būti kitokia.
Tuo metu Seimo pirmininkė atsakė, kad pats D.Gaižauskas sąmoningai šiuos laikotarpius maišo.
„Esu ne kartą sakiusi, kad partijos pirmininke tapau 2019 metais, jokio asmeninio ryšio su 2012–2016 metų istorija neturiu, ir todėl labai prašau manęs į ją nevelti“, – prašė Seimo pirmininkė.
Savo ruožtu valstietė Aušrinė Norkienė teiravosi, ar V.Čmilytei-Nielsen atrodo sąžininga, kad Liberalų sąjūdis naudos mokesčių mokėtojų suneštus dotacijos pinigus tam, kad sumokėtų teismo paskirtą baudą.
„Yra žmonių, kurie nesutinka, kad jų pinigais būtų apmokamos partijos nusikalstamos veikos. Gal visgi partija susimokėtų gautas baudas iš pačių narių suneštų pinigų?“ – pasiūlė politikė.
Seimo pirmininkė turėjo kitokią nuomonę.
„Visų pirma dotacija partijai yra skiriama dėl konkrečios priežasties – dėl rinkėjų pasitikėjimo, gauto per rinkimus. Nemanyčiau, kad tame yra kažkas nesąžiningo ar amoralaus, kaip yra nuskambėję.
Susidaro įspūdis, kad kolegoms iš opozicijos vis nepakanka bausmės Liberalų sąjūdžiui. Ši partija nuo 2016 metų gyvena su labai didele reputacine dėme.
Didelėmis pastangomis – skaidrinimo, atsinaujinimo, naujų žmonių atėjimo – mes sugrįžome į politinius procesus, ir manyčiau, kad ta sankcija, kuri yra skirta – ta bauda, kuri skirta – yra pakankamai skausminga sankcija. Tiesiog neraginu nubausti partiją dar labiau, nei jai dabar skirta“, – prašė liberalė.
Darbietis Aidas Gedvilas klausė, kaip V.Čmilytė-Nielsen galėtų paneigti, kad partija nežinojo apie to meto partijos pirmininko Eligijaus Masiulio gaunamas dėžutes.
„Nes akivaizdu, kad už jas būtų reikėję balsuoti. Ar tikite, kad pirmasis dešimtukas nežinojo apie susitikimus su dabar jau teistais asmenimis, vaikščiojimus pietauti, kalbas apie verslininkams rūpimus projektus?“ – klausė jis.
V.Čmilytė-Nielsen nurodė jau ne kartą viską apie bylos aplinkybes pasakiusi.
„Nemanau, kad turėtume atverti bylą, kuri jau yra teisme išnagrinėta ir kuri gabūt dar bus nagrinėjama ir Aukščiausiame teisme“, – sakė ji.
Tuo metu Seimo narys Petras Gražulis Seimo pirmininkę tiesiog užsipuolė.
„Žiūriu į jus ir matau aukščiausią cinizmo viršūnę – suprantu, kad nei vaikai, nei anūkai neatsako už savo tėvų klaidas, bet vis tik eiti pareigas ir neatsiprašyti už savo senelio klaidas, už savo tėvo tarnavimą sovietinėje sistemoje – tai jau yra cinizmas. Va dabar jūs kito akyje matote krislą, o savo akyje nematote rąsto. Ir Dievulis baudžia jus.
Šitaip žiūrėjote į mane, toks nusikaltėlis Gražulis. Dievas yra aukščiau jūsų ir jus nubaudė už tą puikybę“, – kalbėjo P.Gražulis.
„Vien dėl to, kad jūs įžeidinėsite prieš 50 metų mirusį žmogų… jūs nesate Dievas, nors tokiu, be jokios abejonės, save laikote“, – bandė atsakyti Seimo pirmininkė.
Tačiau politikė negalėjo pabaigti savo minties, nes P.Gražulis toliau šūkavo. Seimo posėdį vedęs „laisvietis“ Vytautas Mitalas net turėjo kreiptis į P.Gražulį, prašydamas tylos salėje, kad V.Čmilytė-Nielsen galėtų atsakyti į klausimus.
„Ar galite nusiraminti? Prašau frakcijos seniūnės pakuruoti Seimo narį, kad nusiramintų“, – prašė V.Mitalas.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė pasiteiravo, kuri problema V.Čmilytei-Nielsen moraliniu požiūriu atrodo didesnė – J.Narkevičiaus „kotletukai“, ar politinės korupcijos byla, kurioje „murkdosi visa Lietuva nuo 2016 metų“.
„Mėginimas man prisiūti kaltes ir nuodėmes, kurios buvo padarytos vieno žmogaus 2012–2016 metų laikotarpiu, mano galva, yra manipuliacija“, – trumpai atsakė Seimo vadovė.
