Jei prireiktų, ginklu ginti Lietuvą žada apie 30 proc. lietuvių, o maždaug 60 proc. nusiteikę neginkluotais būdais prisidėti prie gynybos.
Kone trečdalis norinčių apsiginkluoti ir kautis su agresoriumi žmonių – geras gynybinės valios rodiklis. Žinoma, tai tik apklausos taikos sąlygomis duomenys, bet jei iš tiesų šitiek piliečių stos į kovą su ginklu, nė nereikia, kad dar daugiau siektų būti ginkluotais kovotojais.
Mat veiksmingai kovoti kariuomenė gali tik tuomet, kai jai gausiai teikiama amunicija, apranga, maistas, medicinos paslaugos. Daug kas turi būti gaminama šalyje. Iš viso ekonomika negali sustoti ir karo atveju.
Todėl skaičiuojama, kad kariui aptarnauti turi būti pasitelkti 4 asmenys, o valstybės efektyviam gyvavimui reikia net 6–7 žmonių, kurie ne tiesiogiai kariautų, o dirbtų kitokius darbus.
Rusijos agresija privertė milijonus ukrainiečių palikti savo gyvenamąsias vietas, daugelis tapo karo pabėgėliais.
Kasdien televizijos ekranuose matomi žiaurūs vaizdai, naujienos apie sugriovimus Ukrainoje, tūkstančius aukų ir dar didesnius sužeistųjų skaičius, atrodytų, turėjo išgąsdinti ir lietuvius.
Nepaisant to, apklausa parodė, kad didžioji dalis lietuvių karo atveju neketina bėgti iš Lietuvos. Palikti tėvynę žada tik 19 proc. žmonių, dar 17 proc. nežino, kaip elgtųsi nutikus agresijai.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik porą metų, laiko viską apmąstyti, įvertinti save ir savo šeimos situaciją buvo pakankamai, todėl ketinimo likti Lietuvoje ir ginti tėvynę negalima laikyti grynai emocine reakcija.
Tai matyti palyginus šių ir ankstesnių visuomenės tyrimų duomenis. Tik prasidėjus karui Ukrainoje 2022 metų pavasarį atsakymų rezultatai buvo dar kovingesni, bet 2017-ųjų apklausos rodikliai atsiliko nuo dabartinio ryžto ginti tėvynę.
Tyrėjai aiškinosi ir visuomenės nuomonę, kaip reikėtų rengtis galimai agresijai ateityje. Net 81 procentas lietuvių pritaria visuotinei privalomai karinei tarnybai vyrams.
Mūsų šalyje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Izraelyje, nėra tradicijos, kad kariuomenėje tarnautų ir moterys, todėl didesnė dalis – beveik 66 proc. apklaustųjų nemano, jog ir merginas derėtų šaukti į privalomąją karinę tarnybą.
Žlugus Sovietų Sąjungai, kai dar buvo gyvi prisiminimai apie svetimos lietuviams sovietinės kariuomenės asmenybės žeminimo papročius ir netvarką, vyravo neigiamas požiūris ir į Lietuvos privalomąją karinę tarnybą, nes agresijos grėsmė ilgus metus nebuvo juntama.
Karas Ukrainoje nuotaikas radikaliai pakeitė ir įsigalėjo visuotinės karo tarnybos palaikymas.
Tokie duomenys atsilieps ir politiniams svarstymams mūsų šalyje, kai ginčai dėl privalomosios karinės tarnybos ir jos finansavimo artėjant rinkimams vis aštrės.
Premjerė I.Šimonytė lapkričio mėnesį pareiškė, kad šauktinių reforma turėtų būti svarstoma dar gruodžio pradžioje.
Metai baigiasi, taip greitai nebuvo suskubta, nors dėl įtemptos geopolitinės padėties nė viena parlamentinė Lietuvos partija nepasisako nei prieš išlaidų gynybai didinimą, nei prieš visuotinį privalomąjį šaukimą.
Šis tyrimas, parodęs, kad ir visuomenė pritaria visuotinei karinei tarnybai, turėtų būti dar vienas skeptikus tildantis argumentas. Tačiau siūlymai, kaip stiprinti Lietuvos pasirengimą gintis, labai skiriasi.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L.Kasčiūnas pasiūlė įvesti naują gynybai skirtą mokestį ir ketina kviesti visas parlamentines partijas aptarti šį projektą.
Nauji mokesčiai rinkimų išvakarėse – politikams itin nepatogi tema, bet žmonių dėmesys gynybai gali sumažinti jos nuodingumą, tik kyla konstitucingumo problema.
Anot krašto apsaugos ministro A.Anušausko, kad papildomi finansai gynybai yra būtini ir finansavimas turi būti tvarus, o mokesčiai – būtent toks šaltinis, bet dėl lėšų dydžio laikosi atsargios pozicijos.
Jo nuomone, visuotinis šaukimas suteiks įrankį pakviesti tiek šauktinių, kiek kariuomenė gali jų tuo metu apmokyti. Anaiptol ne visus.
Tai galima suprasti kaip raminimą, kad per galvą verstis nebūtina ir reikia eiti gynybos stiprinimo kryptimi tiek, kiek leidžia riboti šalies ištekliai.
Išlaidų gynybai didinimu iki karo Ukrainoje atvirai ar slapta abejojusiems politikams bus naudinga žinoti, kad dauguma Lietuvos piliečių nelaiko socialinių poreikių daug svarbesniais už karinius.
Tad visuomenės nuomonės tyrimai turės įtakos ir prasidedančiam rinkimų agitacijos maratonui.
Lietuviai pasiryžę ginti tėvynę taip pat gausiai kaip taivaniečiai savo salą, tik pastarieji, įpratę prie nuolatinio stipresnio ir platesnio karinio parengimo, dažniau nusiteikę kovoti su ginklu.
Stebina Latvijoje vykusio panašaus tyrimo kaip Lietuvoje rezultatai. Nepaisant gausios rusakalbių bendruomenės, ginti Latvijos laisvę žada dar keliais procentais daugiau jos piliečių nei lietuvių.
Galbūt latviai jaučia net didesnį Rusijos pavojų nei mūsų šalies žmonės, o daugybė rusakalbių taip pat nenori pasirodyti Latvijos penktąja kolona.
Vienaip ar kitaip, lietuviai gali jausti, kad ir kaimynai yra patikimi.
