„Už“ P.Gražulio mandato panaikinimą balsavo 86 Seimo nariai. Tam, kad Seimo nario mandatas būtų panaikintas, už tai per slaptą balsavimą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai. Vadinasi, per plauką, bet balsų pakako.
„Prieš“ pasisakė 8 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Taip pat rasti 7 sugadinti biuleteniai.
Seimui panaikinus P.Gražulio mandatą dėl sulaužytos priesaikos, jam dešimčiai metų užkirstas kelias kandidatuoti Seimo ar prezidento rinkimuose.
Pats P.Gražulis dar prieš posėdį teigė, esą šiandien – jam didžiausia šventė, nes vien dėl jo Seimas susirinko į nenumatytą posėdį. Seimo nario mandato politikas sakė pats neatsisakysiantis, jei bus išmestas iš parlamento, ką veikti turės.
„Tai ir nekandidatuosiu. Vadovausiu partijai, dabar esu didelis viršininkas – „Tautai ir teisingumui“, ką darė ir Rolandas Paksas, nušalintas nuo prezidento pareigų. Ir šauksiu žmones eiti į kovą už teisingą Lietuvą, prieš Landsbergių klaną“, – kalbėjo P.Gražulis.
Iš opozicinių Seimo frakcijų apkaltą sakė palaikysiantys tik socialdemokratai ir keli „darbiečiai“, todėl surinkti reikiamus 85 balsus P.Gražulio mandato panaikinimui 72 narius turintiems valdančiosios daugumos atstovams nebuvo lengva.
Dalis opozicinių frakcijų atstovų kritikavo patį procesą – esą nenumatyto posėdžio šaukti nereikėjo, be to, ir įrodymų, ar politikas tikrai paspaudė šalia sėdinčio socialdemokrato Lino Jonausko mygtuką, nepakanka.
P.Gražulis: esu sovietinis politinis kalinys
Savo 20 minučių pasisakymą iš Seimo tribūnos pradėjęs P.Gražulis pirmiausiai padėkojo už jam surengtą „šventę“ – apkaltos procedūrą, kuri, parlamentaro žodžiais, truks ilgiau nei bet kuri kita valstybinė šventė.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad į tas šventes, jei neatvyksta Seimo narys, sankcijos nėra taikomos. O jeigu į mano šitą suorganizuotą šventę – apkaltą – neatvyktų kas nors iš valdančiųjų, pasirašytų sau politinės mirties nuosprendį. Štai kokia didelė garbė išreikšta man“, – ironizavo P.Gražulis.
Jis taip pat Seimo nariams paaiškino, kodėl į šią procedūrą nepasikvietė advokato, nors tokią teisę turėjo.
„Kadangi esu sovietinis politinis kalinys ir buvau teistas sovietiniais laikais, dalyvavęs ne vieno politinio kalinio teismuose, politiniai kaliniai sovietiniais laikais niekada neimdavo advokato. Kodėl? Nes žinojo, kad sprendimus priimdavo komunistų partija ir KGB, o teismai tik įformindavo tuos sprendimus.
Šiandien aš žinau, kad šitas KT sprendimas, vadovaujamo konservatoriaus S.Šedbaro, priimtas konservatorių, arba Landsbergių, nurodymu, o jie tik įformino šitą sprendimą“, – argumentavo parlamentaras.
Seimo Statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ar per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus.
P.Gražulis pasakojo neketinęs vykti ir į KT posėdį, nes esą jau iš anksto žinojo teismo sprendimą, tačiau nuvyko tik „smalsumo dėlei“.
Politikas argumentavo, kad teisės ekspertai negalėjo įrodyti, jog jis iš tiesų balsavo už kitą Seimo narį, todėl P.Gražulis teiravosi, gal KT teisėjai „su komunistų partijos piktosiomis dvasiomis rūsiuose vykdė spiritizmo seansus“ ir būtent tokiu būdu išsiaiškino, kad mygtukas už kitą Seimo narį vis dėlto buvo paspaustas.
P.Gražulis piktinosi, esą toks sprendimas kompromituoja KT, o ne jį patį, kad Lietuvoje jau palaidota demokratija, laisvas žodis. „Tegyvuoja landsbergizmas! Tegyvuoja diktatūrinė Lietuva“, – rėžė P.Gražulis.
Netrukus P.Gražulis save palygino su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Per savivaldos rinkimus ir dar dabar gaunu iš feisbuko pranešimą, kad „jūsų politiniai pranešimai neatitinka mūsų bendruomenės interesų, todėl jūsų pranešimai ribojami“. Aš tai nesistebiu.
Jeigu demokratiškiausios pasaulyje valstybės prezidentas D.Trumpas yra blokuojamas socialinių tinklų, tai ką čia kalbėti apie mažą Lietuvą“, – pasilygino jis.
Palygino „nusikaltimus“
Vėliau P.Gražulis Lietuvos žmonių teiravosi, ar tikrai jau tas mygtuko paspaudimas už kitą Seimo narį, balsuojant dėl rudens sesijos darbų programos, „yra milžiniškas nusikaltimas“.
„Ar nusikaltimas toks, kad Lietuvos žmonės neturės teisės manęs rinkti dešimčiai metų?“ – stebėjosi jis.
Be to, P.Gražulis pateikė Lietuvos gyventojams ir dar vieną palyginimą.
„Ar šito mygtuko, jei ir būtų, paspaudimas, yra didesnis nusikaltimas ir didesnė Lietuvai žala negu „ESO“ apvogimas Lietuvos gyventojų 160 mln. eurų ir grąžinimas tik per 15 metų? Ar tai didesnis nuostolis?“ – teiravosi parlamentaras.
Toliau tarp „nusikaltimų“ palyginimų sekė ir Vilniaus NATO viršūnių susitikimo pirkimai, Nacionalinio stadiono statybos.
Papasakojo apie savo šeimą
Galiausiai P.Gražulis teigė norintis papasakoti kelias savo šeimos gyvenimo istorijas, mat viena žurnalistė esą pareiškė, kad jis – visai ne politinis kalinys. Politikas nurodė gimęs 16-os vaikų, labai religingoje šeimoje.
„Tėvas buvo be galo gilus krikščionis. Noriu pasakyti, kad, nežiūrint to, jog sovietiniais laikais jis buvo kolūkio pirmininkas, jis nebuvo komunistų partijos narys. Kiekvieną sekmadienį jis ėjo į savo parapiją, nesislapstė“, – jau besigraudindamas kalbėjo P.Gražulis.
Parlamentaras prisiminė, kad jo tėvas kiekvieną vakarą, ar grįždavo iš darbo dešimtą, ar dvyliktą valandą namo, vis tiek pusę valandos skirdavo maldai.
„Tėvas mums, vaikams, vakarais skaitydavo uždraustą tarybinę literatūrą, Lietuvos istorijas, Ivinskio, Šapokos, kitus kūrinius, kurie būdavo uždrausti. Matydamas tėvo dvasią, eidamas į mokyklą, į pirmą klasę, atsisakiau būti spaliuku, vėliau – pionieriumi, dėl to buvau metamas iš mokyklos“, – sakė jis.
P.Gražulis dėstė, kad, sekdamas tėvo pavyzdžiu, jaunystėje buvo aktyviai įsitraukęs į antitarybinę veiklą, buvo Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos laisvės lygos narys.
„1988 metų vasario 2 dieną, kadangi buvau pakviestas į sovietinius karinius apmokymus, atsisakiau į juos eiti, ir Marijampolėje buvau nuteistas“, – nurodė jis.
Baigdamas savo kalbą, P.Gražulis pacitavo Vinco Mykolaičio-Putino poemą „Vivos plango, mortuos voco“ (Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu, – liet.), kaip pats teigė, nes „mano tėvas Antanas skaitė tarybinę literatūrą, tai skaitydavo ir sovietiniais laikais uždraustą V.Mykolaičio-Putino poemą“.
Sukėlė parlamentarų juoką
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas po P.Gražulio kalbos paklausė, ar šis labai jaudinosi, nes kelis kartus jo pasakytos frazės skambėjo nelogiškai.
„Aš suprantu, kad jums šiandien tikrai sunku, bet kaip paaiškinti, jog jūs du kartus pasakėte tokias frazes: „tėvas mums skaitė uždraustą sovietinę literatūrą“, „kadangi mano tėvas Antanas mums skaitė tarybinę literatūrą, tarp jų ir Mykolaičio Putino...“, ir dar viena frazė „gimiau beveik 16 vaikų šeimoje“.
Ar čia iš jaudulio, ar nežinojimo, kokią literatūrą kas skaitydavo, nes du kartus sakote, kad uždrausta tarybinė literatūra skambėjo jūsų namuose“, – pastebėjo E.Gentvilas.
P.Gražulis, rodos, nesuprato, kur suklydęs, nes vėl atsakė, kad jo namuose „nuolat buvo skaitoma uždrausta tarybinė literatūra“, taip sukeldamas visos Seimo salės juoką.
„Tuo metu buvo neleidžiama skaityti antitarybinės literatūros, o mano namuose ji buvo skaitoma“, – galiausiai pasitaisė P.Gražulis.
„Gerbiamas Eugenijau, nebūkite cinikas, nesikabinėkite prie žodžių“, – pridūrė jis.
Seimo narių nuomonės dėl apkaltos išsiskyrė
Konservatorius Audrius Petrošius ragino palaikyti nutarimą dėl P.Gražulio mandato panaikinimo. Jis tikino, kad „Seimui atėjo laikas surimtėti“.
„Jūsų elgesys nuolat balansuoja ant raudonos linijos“, – į P.Gražulį kreipėsi A.Petrošius, pabrėždamas, kad balsuodami „prieš“ arba balsavime nedalyvaudami parlamentarai negerbtų KT sprendimo.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė konstatavo – valdantieji, inicijuodami apkaltą, nutarė ne tik švaistyti laiką, bet ir, anot jos, „daryti cirką iš P.Gražulio“.
„Cirku kaltindami visus, valdantieji pirmiausiai turėtų pasižiūrėti į save“, – dėstė A.Širinskienė.
Valstietis Valius Ąžuolas situaciją palygino su teatru. Parlamentaras priminė, kad apkaltos komisijai liudijęs Seimo narys Andrius Palionis, sėdintis šalimais P.Gražulio, tikino, kad šis nebalsavo už L.Jonauską.
„Žiūrime labai gražų teatrą. Yra ne veltui toks posakis: „neik su velniu obuoliauti“. Ir įdomu, kas dabar eis su tuo velniu obuoliauti – su konservatoriais. Nes valdančiųjų – konservatorių, liberalų, „laisviečių“ – yra 72, o reikia 85.
Tai kas nueis į slaptą balsavimą (...) jis su tuo velniu obuoliauti ir nueina iš karto“, – pažymėjo jis.
Laukė dar viena apkalta
Jei šiandien balsų surinkti būtų nepavykę, Seimas dar būtų turėjęs progą išmesti P.Gražulį. Jau antradienį jo laukė antroji apkaltos procedūra. Pastarasis apkaltos procesas turėjo būti vykdomas supaprastinta tvarka, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių tai yra 85 parlamentarai iš 141.
Nuo nutarimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse momento asmuo netenka Seimo nario mandato. Beje, už padarytus nusižengimus jam taip gali būti taikoma teisinė atsakomybė. Jei nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.
Seimo Statutas leidžia parlamentarui, kuriam taikoma apkalta, bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato. Toks raštu pateiktas pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas Seime nutraukiamas.
Tiesa, P.Gražulis ne kartą patikino Seimo nario mandato neatsisakysiąs. Apkaltos procedūrą jis vadino politiniu susidorojimu.
KT nustatė, kad P.Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Anot KT, šis politiko veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.
P.Gražuliui yra pradėtas dar vienas apkaltos procesas pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl piktnaudžiavimo. Panaikinus mandatą šiuo pagrindu apribojimai kandidatuoti nebūtų taikomi.
Prokurorai P.Gražuliui yra pateikę įtarimus ir dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo bei tyčiojimosi iš jų, byla perduota teismui.
