Komunikacijos konsultantas ir ekspertas Mindaugas Lapinskas įsitikinęs, kad tai, ką dabar kalbame apie artėjančius prezidento ar Seimo rinkimus, po kelių mėnesių gali nebetekti prasmės, nes rinkimų baigtį iš esmės gali koreguoti tiek geopolitinė, tiek ir vidinė šalies situacija.
Jis taip pat pasvarstė, kuriems kandidatams koją pakišti gali motyvacijos stoka ar per vėlus įsitraukimas į rinkiminę kampaniją, o kokie dalykai greičiausiai nuo praeitų rinkimų bus nepakitę.
Apie tai specialistas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Lūžių dar gali būti
M.Lapinsko teigimu, nors visi kitąmet vyksiantys rinkimai turėtų būti labai įdomūs, prognozuoti, kaip jie atrodys ir kas juos laimės, šiandien yra dar gerokai per anksti, nes per mažiau nei metus dar gali įvykti ir labai reikšmingų pokyčių.
„Atrodo, patys pirmi bus prezidento rinkimai, bet mes nežinome geopolitinės situacijos, mes nežinome Lietuvos situacijos, ir iš tikrųjų per kelis mėnesius ji gali pasikeisti. Staiga pasirodys, kad tavo gebėjimai, kurie puikiai tiko 2023 metų gruodžiui, nėra visai tokie pat geri, kaip 2024 metų gegužę“, – svarstė jis.
„Prezidento rinkimuose, aišku, yra arkliukas – politologai mėgsta kalbėti apie tai, kaip pasirodys Ignas Vėgėlė, prognozuočiau, kad 2024 metų gegužės mėnesį mes jau žinosime, ar Vilija Blinkevičiūtė kandidatuoja, ir taip pat įdomu dėl Ingridos Šimonytės – kaip kas kalba apie antrą turą, ar gresia, ar negresia, jei pateks, kiek surinks.
Tai šitie dalykai yra įdomūs“, – laidoje kalbėjo M.Lapinskas.
Tiesa, komunikacijos eksperto manymu, tiek į pačią politiką, tiek į Seimą ar prezidento instituciją žmonėms iš esmės reikėtų žiūrėti kaip į orą.
„Tu gali keikti lietuvišką žiemą, kodėl nėra sniego per Kalėdas ar naujus metus, bet nuo to niekas nepasikeis. Geriau galvok apie tai, kaip pasidaryti ar pramogą, ar prisitaikyti prie šaltesnio oro, prie sniego.
Lygiai taip pat ir su politika – nereikėtų nuolat kritikuoti ir galvoti, kad vėl ne tą Seimą išrinko, nes taip, kad išrinktų tą Seimą, kuris visiems patiktų, niekad gyvenime nebus, o tiesiog priimti, kad ten pateks skirtingi žmonės.
Ko gero, ten gali visiškai puikiai patekti žmonės kitomis pavardėmis, bet kurie iš V.Gapšio neatims tos pačios neliečiamybės, galbūt tai bus žmonės, kurie sakys, kad nori NT mokesčio ar kitus mokesčius didinti, neleisti Stambulo konvencijos, vienos lyties asmenų santuokų.
Į politiką reikėtų žiūrėti blaiviai – geriau galvoti, kokią įtaką gali padaryti ir ką galima pakeisti savo vienu balsu“, – patarė M.Lapinskas.
Kur I. Vėgėlei pasisektų labiau?
Iki šiol neaišku, kokį sprendimą dėl prezidento rinkimų priims socialdemokratai, kurie iki šiol neatskleidžia savo galimo kandidato. Nors netyla kalbos, kad dėl šalies vadovo posto greičiausiai kovos partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, M.Lapinskas svarstė, kad ir jos galima sėkmė priklausys nuo kelių faktorių.
„Yra toks klausimas, ar V.Blinkevičiūtė kaip Vilija, kaip žmogus dalyvaus, ar dalyvaus V.Blinkevičiūtės avataras – toks tarpinis variantas, kai V.Blinkevičiūtė pro forma dalyvauja, neva kelia kandidatūrą, bet laimėti nenori.
Šia prasme Z.Balčyčiui pavyko patekti į antrą turą net pačiam nenorint, bet, ko gero, šitoje kampanijoje tau be noro nepavyks. Tai V.Blinkevičiūtė su degančiomis akimis keičia situaciją, o V.Blinkevičiūtė su išblėsusiomis akimis situacijos nekeičia“, – spėjo ekspertas.
Taip pat ne mažiau svarstoma apie tai, kaip seksis advokatui Ignui Vėgėlei. Neseniai komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas, kuriam pačiam teko dirbti prezidento rinkimų metu, pareiškė, jog antram turui reikėtų turėti 400 tūkst. rinkėjų balsų, o I.Vėgėlė turi viso labo apie 300 tūkst. „protesto balsų“, todėl šansų jam esą nėra.
„Kad 300 tūkst. tokių žmonių yra tai tikrai, bet ar jie ateis į rinkimus – nesu tikras. Šitie žmonės, jų galvojimas yra maždaug toks, kad Seime sėdi vagys, nesąžiningi žmonės, tada jie pasigauna kokį nors žmogų, kuris sako, kad eis ir ką nors ten nuveiks, tuos žmones išrenka, jie ten patenka, ir pasimato, kad ten nei vagys, nei dar kažkas – lygiai tokie patys žmonės, lygiai taip pat reikia tą biudžetą subalansuoti ir tuos įstatymus priiminėti.
Ir tada tuos žmones, kurie už jį balsavo, jis nuvilia, nes šie tikėjosi, kad padarys kokius nors grandiozinius pokyčius, o iš tikrųjų jų neįvyko.
Tai šitie žmonės, jeigu jie anksčiau laiko pasisakys apie tai, kad I.Vėgėlė ateis ir ką jis ten padarys, nors apklausose sakys, kad yra už I.Vėgėlę, bet į rinkimus kam čia eiti ir balsuoti, nes vis tiek nieko neįvyks, tai aš tikrai nemanau, kad I.Vėgėlė turi šansą mobilizuoti šituos žmones.
Tokie žmonės kaip tik labiau mėgsta demobilizuotis, izoliuotis sėdint ant sofos ar socialiniuose tinkluose, skųstis gyvenimu, bet į rinkimus eiti jie nelabai mėgsta“, – aiškino M.Lapinskas, tiesa, pridūręs, kad Seimo rinkimuose I.Vėgėlei galėtų pasisekti labiau.
D. Žalimas pavėlavo
O štai kalbėdamas apie Laisvės partijos iškeltą kandidatą į šalies vadovo postą komunikacijos ekspertas taip pat buvo gana skeptiškas. M.Lapinsko manymu, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas į prezidentinės kelionės traukinį įšoko per vėlai.
„Atrodo, kad tau žinomas žmogus, yra tam tikra jo reputacija, bet tam, kad tu įeitum į rimtą žmonių svarstymą, kelių mėnesių nepakanka – reikia nuolat šmėžuoti eteryje, reikia rodyti savo charakterį.
Politikoje, o tuo labiau prezidento rinkimuose, yra ganėtinai ryškūs personažai. Pasižiūrėkime – nuo V.Adamkaus, kuris buvo iš užjūrių atvykęs dėdė, tada R.Paksas, D.Grybauskaitė, I.Šimonytė, tas pats I.Vėgėlė, G.Nausėda.
Žmonės nori prezidente matyti gyvą žmogų – įsivaizduoti, kokios jo stiprybės, silpnybės, kaip jis kalbasi, kaip jis namie elgiasi. Tam, kad patektum į tą lygį, reikia gerokai ilgiau būti, nei kad D.Žalimas. Jei jis surinks kažkur aplink liberalų tipinių partijų balsų, ko gero, galės laikyti tai sėkme“, – vertino specialistas.
Komentuodamas kitų metų spalį vyksiančius ir Seimo rinkimus M.Lapinskas aiškino, kad prognozuoti jų baigtį dabar, kai iki rinkimų liko beveik vieneri metai, didelės prasmės nėra, nes situacija, kaip ir per prezidento rinkimus, dar gali keistis net kardinaliai.
„Diskutuoti apie rinkimus dabar rimtu veidu yra maždaug taip, kaip surinkime iš visos Lietuvos drūtus vyrus ir moteris ir siųskime į olimpines žaidynes – tu atvyksti ir ten sužinai, kokiame sporte reikės dalyvauti.
Su rinkimais yra panašiai – mes dabar galime samprotauti, maždaug įsivaizduojame komandas, partijų lyderius, bet kokios bus sąlygos kitais metais, kokios bus pagrindinės temos – mes jų nežinome.
Jeigu rinkiminės kampanijos metu atsitiktų koks nors vienas ar keli rezonansiniai įvykiai, pavyzdžiui, susiję su nusikalstamumu ar policija – kaip čia buvo ką tik įvykis, kai pareigūnas panaudojo ginklą – įsivaizduokime, kad būtų keli tokie variantai ar koks nors nusikaltėlis pabėgtų, ir paaiškėtų, kad reikia svarstyti nusikalstamumo ir teisėsaugos problemas, ir tada žmonės, kurie ten yra tvirtesni, geriau kalbėtų apie tai.
Jei atsitiktų tragedija iš socialinės srities, tada mes galbūt kalbėtume apie atjautą, jei atsitiktų kokia geopolitinė katastrofa ar proveržis, turbūt užsienio politika ateitų. Kadangi mes ne visai žinome, kas bus, prognozuoti, kuris čia sąstatas yra geresnis, yra labai sudėtinga“, – įsitikinęs M.Lapinskas.
Ko laukti iš Seimo rinkimų?
Kalbėdamas apie socialdemokratų šansus parlamento rinkimuose pašnekovas svarstė, kad greičiausiai naujų veidų reitingų viršūnėse esanti partija pasiūlyti negalės.
„Jie turi daug merų, bet tie merai tikrai nemes kelio dėl takelio arba takelio dėl kelio, ir kas bus pirmame penketuke, jie turbūt ypatingų naujovių neturės pasiūlyti. (...)
Tai mes per Seimo rinkimus tikriausiai matysime gal ne facelift'ą, o absoliučiai identiškus praėjusių metų modelius“, – komentavo jis.
Pasak M.Lapinsko, šiek tiek „miršta“ ir vadinamojo „čekiukų“ skandalo padariniai, tad jis abejoja, ar didelės įtakos kitų metų Seimo rinkimams ši istorija dar turės.
„Manau, kad tai po truputį eina ir miršta. Mes niekada už Vilniaus burbulo ribų nesitikrinome, kas yra tas čekiukų skandalas ir kaip jis viską nulemia. Kai mes kalbame apie čekiukų skandalą, tai mums, inteligentams, atrodo kažkoks reiškinys, bet jeigu bus pradedami vardinti daiktai, kuriuos Mindaugas Sinkevičius įsigijo, televizoriaus išmatavimai ar degalinės pompos nuotraukos, tada žmonės gali pradėti galvoti.
Bet manau, kad, ką jau ką, bet socialdemokratų partijos brendas (prekinis ženklas, – angl.) smarkiai veikia, ir ten nėra labai svarbu, kokie ten žmonės – jiems socialdemokratai yra nuosaikumo, nepasikėlimo, rūpesčio paprastu žmogumi sinonimas“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Tiesa, specialisto teigimu, jeigu prezidentu vėl taps G.Nausėda, progos „pagriežti dantį“ ir ant konservatorių jis tikrai nepraleis.
„D.Grybauskaitė ar tuo labiau V.Adamkus kalbėdavo šiek tiek užkoduotai – pasakydavo, kad balsuoja už naujoves ar patriotus, tai manau, kad G.Nausėda čia žodžių į vatą nevynios.
Gal partijos neįvardins, bet koks nors vaizdingas pasakymas, pavyzdžiui, kad reikėtų premjerei ar užsienio reikalų ministro partijai pasėdėti ant suoliuko ketverius metus – tokį dalyką jis tikrai galėtų pasakyti, ir manau, prezidentas Seimo rinkimuose bus gerokai aktyvesnis nei mes esame įpratę matyti“, – spėjo M.Lapinskas.
