„Artimiausiu metu Taivane bus prezidento rinkimai ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacija, kuriai aš vadovausiu, bus pirmoji su naujai išrinktu prezidentu – nesvarbu, kuris iš kandidatų laimės. Tai svarbus Lietuvos įvertinimas ir suprantant protokolą, tai yra labai reikšmingas ir svarbus žingsnis, nes tai parodo, kad Taivano ir Lietuvos santykiai labai aukštam taške“, – Eltai teigė M. Maldeikis.
Pasak delegacijos vadovo, vizitas suplanuotas sausio 20–26 dienomis.
„Pavyko surinkti labai gerą delegaciją ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovų, ji tikrai labai subalansuota. Ir aš manau, kad tai bus politiškai stiprus vizitas“, – džiaugėsi jis.
M. Maldeikis teigia, kad šis naujai išrinkto Taivano prezidento susitikimas su Lietuvos parlamentarų delegacija vyks abipuse iniciatyva.
„Taivaniečiai seniai kvietė ir aš pamaniau, kad būtų gerai, kad mes būtume pirmieji susitinkantys su naujuoju prezidentu, pirmieji išgirstantys jo žinutę tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai, tiek ir visai pasaulinei politinei bendruomenei“, – sakė politikas.
Parlamentaras neatmeta galimybės, kad šis Lietuvos Seimo narių žingsnis gali sulaukti Kinijos atsako. Visgi, pasak jo, Pekino veiksmų nereikėtų baimintis.
„Kinija, tiesą pasakius, jau išbandė viską prieš mus. Mes turėjome prekybos karą su Kinija, kurį mes laimėjome. Vis dėlto Lietuvoje mes nenorime sau to pasakyti, bet pažiūrėkite, kur mes esame, suprantant, ką Kinija stengėsi su mumis padaryti – mes iš esmės jį laimėjome“, – sakė M. Maldekis.
„Tai tikrai nesibaiminame, bus tam tikros retorikos, bus gal Užsienio reikalų ministerijos atstovų pareiškimų, bet prie to visi pripratę, manau, paleis vieną, kitą balioną pasižiūrėti, bet balionus aš mėgstu, tai tiesiog pasižiūrėsime balionus“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Pastaruoju metu Lietuvoje vėl kalbėta dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.
