Po susitikimo surengta abiejų prezidentų spaudos konferencija. Jos metu V.Zelenskis negailėjo padėkos žodžių Lietuvos gyventojams, tačiau kartu pabrėžė, kad šis vizitas – ne tik dėkingumo.
„Gerbiamas pone prezidente, mielas drauge, visi esantys čia, gerbiami žurnalistai, brangi lietuvių tauta, šiandien – mano pirmasis užsienio vizitas šiais metais, ir šis vizitas – būtent į Lietuvą. Tai – ne tik dėkingumo vizitas, tai – mūsų, tautų, kurios gyvena kaimynystėje su Rusija, bendro pasitikėjimo vizitas“, – tokiais žodžiais savo pasisakymą ukrainiečių kalba pradėjo V.Zelenskis.
Su prezidentu G.Nausėda jis teigė aptaręs temas, kurios šiandien yra svarbios abiejų valstybių saugumui, vystymuisi, žmonėms, taip pat – santykiams su kitomis laisvojo pasaulio tautomis.
„Taip, mums visiems teko nesėkmė turėti tokį kaimyną – neadekvatų, kuris atneša tik nelaimes, bando mus pavergti, tačiau mes niekada daugiau netapsime geografinės padėties įkaitais, neleisime Rusijai sugriauti nei mūsų, nei jūsų valstybingumo“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiai sugebėjo įrodyti, jog Rusija gali būti sustabdyta. Dabar, jo teigimu, ukrainiečiams svarbiausia iki galo išsikovoti taiką, tokią, kokios nori pati Ukraina.
„Daugeliu aspektų šie metai bus lemiami ir mums, ir Lietuvai, visiems mūsų partneriams laisvame pasaulyje. Mes kartu privalome suprasti, kokių sprendimų tikimės šiais metais. Mūsų vienybė padės mums tai užtikrinti. Tai turi būti sprendimai mūsų bendros laisvės, sąžiningos taikos naudai“, – tęsė V.Zelenskis.
Jis teigė norintis būtent šiuo vizitu į Lietuvą, taip pat – po to vyksiančiais vizitais ir į kitas Baltijos šalis, parodyti, kad laisvė ir nepriklausomybė yra svarbiausias dalykas, ypač valstybėms, jaučiančioms Rusijos grėsmę.
Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Ukrainos prezidentai pasirašė bendrą pareiškimą „Kartu iki pergalės! Разом до перемоги! Together until the victory!“, kuriame pabrėžė strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras vertybes ir nepajudinamą ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Ukrainos prezidentas dar kartą pasidžiaugė Lietuvos karine ir kitokia parama ukrainiečiams. Anot jo, tik prasidėjus pilno masto karui, Lietuvos kaipmat suteikti ginklai padėjo Ukrainos kariams atremti Rusijos puolimą.
„Ir iki šios dienos jūsų valstybės palaikymas – ginklais, technika, karių apmokymu – mums yra ypač reikšmingas. Aš esu labai dėkingas už paramą, dėl kurios mes ką tik susitarėme“, – akcentavo V.Zelenskis.
Be kita ko, Ukrainos lyderis dėkojo Lietuvos politikams už paramą šalies kelyje į prisijungimą prie NATO Aljanso.
G.Nausėda akcentavo Lietuvos pasirengimą ir toliau visomis priemonėmis remti Ukrainą – karinėmis, ekonominėmis ir politinėmis. Jis pabrėžė, kad 2024 metais reikės dar garsiau kalbėti apie Ukrainą tarptautinėje erdvėje. Pasak šalies vadovo, negalima leisti karo nuovargiui įsigalėti ir tarptautinės paramos intensyvumui mažėti.
„Mes tikime, kad Ukraina laimės šį karą, ir palaikysime jus iki pergalės. Kito varianto mums niekada nebuvo ir nebus. Aktyviai telkiame sąjungininkes teikti visą būtiną paramą Ukrainai, ypač karinę.
Tvirtai palaikome Ukrainos narystės ES ir NATO siekį ir esame pasirengę padėti transatlantinės integracijos kelyje“, – sakė G.Nausėda.
V.Zelenskis: turime suprasti, kad Lietuva, Latvija, Estija, Moldova gali būti sekančios
Po pareiškimo žurnalistų paklaustas apie dabartines Ukrainos ginkluotės atsargas, V.Zelenskis teigė norintis savo atsakymą pradėti teigiamu signalu.
„Tokie dvišaliai susitarimai, kuriuos pasirašėme šiandien su Lietuva – ateityje jų pasirašysime tik daugiau. Visi puikiai suprantame, kad bendrai pasaulyje trūksta ginklų – jų trūksta ne tik mums, visame pasaulyje sandėliai tušti, kyla daug iššūkių pasaulio gynybai“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Būtent todėl, anot jo, Ukraina yra susidomėjusi bendra su užsienio partneriais ginkluotės gamyba – jau pradėjo šį darbą su JAV, Europos partneriais.
„Tačiau tai, ko su užsienio partneriais negalime pasigaminti artimiausiu metu – tai šiuolaikinės oro gynybos sistemos. To trūksta labai stipriai“, – pripažino jis.
Ukrainos prezidentas taip pat buvo paklaustas, ar iš tiesų jaučia Vakarų šalių spaudimą pradėti derybas su Rusija. V.Zelenskis tai paneigė.
„Nėra jokio partnerių spaudimo stabdyti mūsų gynybą. Nesakysiu, kad „stabdyti karinius veiksmus“, nes vis dėlto tai yra mūsų gynyba, mūsų sąžininga kova. Šiuo atveju kol kas spaudimo konflikto įšaldymui nėra – yra skirtingi balsai, žiniasklaida, visa tai girdžiu ir žinau. Tačiau žinome, kad partneriai nėra pasiruošę mums duoti tokių signalų. Bent jau asmeniškai nesu to girdėjęs“, – patikino jis.
V.Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino retoriką.
„Jis nesiruošia sustoti – jis nori mus okupuoti pilnai. Ir tas partnerių netikslumas, nepilnas įsitikimas dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greitis tik prideda jėgų bei stiprybės, tikėjimo Rusijos Federacijai. Kol Rusijos prezidentas nesugriaus Ukrainos – nenusiramins.
Po Ukrainos, puikiai žinote, kas patenka į rizikos grupę. Karas – baisi tragedija, jokio pozityvo čia nėra. Turime suprasti, kad Lietuva, Latvija, Estija, Moldova gali sekti po mūsų“, – įspėjo jis.
G.Nausėda: jei Vašingtono viršūnių susitikime bus stovima „toje pačioje vietoje“ – tai bus nesėkmė
Tuo metu G.Nausėdos žurnalistai pasiteiravo, ką reikėtų padaryti, kad Vašingtono NATO viršūnių susitikimas būtų sėkmingesnis Ukrainai nei pernai įvykęs Vilniuje.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į Nacionalinės metinės pažangos programos aspektą. Būtų tikrai smagu, kad ji būtų vykdoma sėkmingai ir kad tai taptų dar vienu akstinu parodyti tvirtą Ukrainos valią artėti prie NATO“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis pabrėžė, kad jeigu Vašingtono NATO viršūnių susitikime bus „stovima toje pačioje vietoje“, kaip ir Vilniaus NATO viršūnių susitikime, tai jau būtų „akivaizdi nesėkmė“. V.Zelenskis pridūrė norintis gauti tik du konkrečius dalykus – sustiprintą Ukrainos oro gynybą ir politinį sprendimą.
„Norėtųsi gauti bent vieną konkretų žingsnį, einant link NATO. Viskas“, – neslėpė V.Zelenskis.
Kreipsis į Lietuvos žmones
V.Zelenskio lėktuvas Vilniuje nusileido trečiadienį ryte, apie 10:30 val. Apie šį vizitą iš anksto nebuvo skelbta dėl saugumo sumetimų. Šį kartą į Lietuvą jis atvyko be pirmosios ponios Olenos Zelenskos.
Po susitikimo su Lietuvos prezidentu V.Zelenskis iš Simono Daukanto aikštės ketina kreiptis ir į Lietuvos gyventojus. Jis taip pat planuoja susitikti su čia gyvenančiais ukrainiečiais.
Paskutinį kartą Lietuvoje V.Zelenskis lankėsi praėjusių metų liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas. Pirmasis G.Nausėdos ir V.Zelenskio dvišalis susitikimas įvyko 2019 metų liepos mėnesį Vilniuje.
V.Zelenskis ketina palikti Lietuvą dar šįvakar – po apsilankymo Vilniuje, Ukrainos prezidentas vyks į kaimynines Latviją ir Estiją.
