Pasak savivaldybės, buvo gauti 38 prašymai skirti išmokas. Įvertinus vidutines nukentėjusių gyventojų pajamas, maksimalaus 7 260 eurų dydžio tikslinė pašalpa skirta 22 pareiškėjams. Taip pat 16 pareiškėjų išimties tvarka skirta 1,1 tūkst. eurų dydžio vienkartinė išmoka.
Kaip teigiama savivaldybės pranešime, ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimui ir laikinam nukentėjusiųjų apgyvendinimui naudojamos mero rezervo fondo lėšos, išmokoms – savivaldybės biudžeto lėšos.
„Siekdami operatyviai padėti nukentėjusiems gyventojams, paskelbėme ekstremaliąją situaciją – tai leido lengviau valdyti situaciją ir teikti pagalbą. Būtiniausią pagalbą operatyviai teikė ir nevyriausybinės organizacijos“, – išplatintame pranešime cituojamas sostinės meras Valdas Benkunskas.
Patenkinti visi prašymai dėl socialinio būsto
Šiuo metu viešbutyje, kuriame sudarytos sąlygos laikinai apsistoti, vis dar gyvena 25 nukentėjusieji, tačiau šią savaitę, pasak sostinės savivaldybės, didžioji dalis gyventojų persikels į jiems suteiktus socialinius būstus.
Nurodoma, kad iš viso gauta 16 prašymų suteikti socialinį būstą. Jie ne eilės tvarka skirti visiems prašiusiems gyventojams. Iš jų 7 buvo dalinai arba pilnai apstatyti baldais, į likusius butus buvo organizuojamas būtiniausių baldų pervežimas.
Būstai suteikti nevertinant šiuo laikotarpiu asmens ar šeimos gaunamų pajamų ar turimo turto, nurodoma pranešime. Tris mėnesius socialiniame būste apsigyvenusioms šeimoms nereikės mokėti komunalinių ir jokių nuomos mokesčių.
Trečiadienį savivaldybės taryba spręs dėl galimybės apgyvendinimą suteiktuose būstuose socialinio būsto nuomos sąlygomis tęsti vienerius metus bei dėl būsto nuomos mokesčio kompensacijos skyrimo, jei jis išsinuomojamas rinkoje.
Priėmus tokį sprendimą ir pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, socialinis būstas nuomos sąlygomis arba nuomos mokesčio kompensacija būtų skiriama tuo atveju, jei namo gyventojas Lietuvoje neturi kito būsto arba jei turimas būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus.
Rūpinamasi avarinės situacijos šalinimu
Kaip nurodoma išplatintame pranešime, ekspertai toliau vertina padėtį dėl galimos daugiabučio griūties ir jo atstatymo galimybių. Pasak savivaldybės, pastatą ir toliau saugo apsaugos tarnyba. Skaičiuojama, kad kol kas už avarinės situacijos šalinimą ir apsaugą savivaldybė iš viso sumokėjo apie 43 tūkst. eurų.
Nukentėjusiesiems dėl gaisro finansinę paramą rinko ir nevyriausybinės organizacijos. Raudonajam Kryžiui žmonės paaukojo apie 150 tūkst. eurų. Kiekvienai šeimai skirta vienoda pinigų suma, papildomai atsižvelgta į šeimoje esančių žmonių skaičių.
Organizacija „Gelbėkit Vaikus“ aštuonioms šeimoms, kuriose auga nepilnamečiai vaikai, pervedė daugiau nei 11 tūkst. eurų finansinės paramos, o „Maisto bankas“ trylikai šeimų išdalino korteles apsipirkti prekybos centruose, kuriose kiekvienam šeimos nariui skirta po 100 eurų.
ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.
Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.
Vilniaus miesto savivaldybė suformavo avarijos tyrimo komisija, kuri prieš dvi savaites nutarė imtis neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant daugiabučio konstrukciją.
Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių. Taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Portalas „15min.lt“ pirmadienį skelbė, kad, prokuratūros duomenimis, daugiabučio namo bute, kuriame galimai įvyko sprogimas, rasta naftos produktų likučių. Prokuroras Julius Rėksnys portalui nurodė, kad šiuo metu siekiama identifikuoti asmens, kurio bute galimai įvyko sprogimas, palaikus, o pagrindinė tiriama versija yra savižudybė.
