A.Anušauskas: didžiausias iššūkis – pirmi treji metai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po susitikimo nurodė, kad kitais metais finansų poreikis krašto gynybai yra 400 mln. eurų didesnis nei šiemet, o pirmiausiai lėšų reikia Vokietijos brigadai, divizijai ir visuotiniam šaukimui.
„Mes pristatėme poreikį ir ateinantiems metams, ir vėliau, ir po 2030 metų, kad visi matytų, jog gynybai reikalingi pinigai nesibaigia ties kažkokia riba – jau lyg paskui nebus nei eksploatacinių, nei išlaikymo išlaidų“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Anot ministro, visų politinių partijų, verslo atstovų diskusija buvo produktyvi – A.Anušauskas tikino, kad visi mato ne tik poreikius, bet ir iš ko mokesčiai gali būti renkami juos keičiant.
„Siūlomas ir skolinimosi variantas, tačiau kaštai skolos palūkanų grąžinimui siekia vieną milijardą per dešimtmetį – praktiškai tiek pat, kaip dabar einamasis poreikis“, – teigė jis.
Ministro teigimu, didžiausias iššūkis yra artimiausi treji-ketveri metai, o vėliau spaudimas sumažėtų.
„Iš savo pusės galime pasakyti, kad verslui galima pasiūlyti per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę imtis infrastruktūros projektų. Manau, kad artimiausiu metu tai padarysime – daug infrastruktūros, kurią turėtume finansuoti iš biudžeto čia ir dabar, galėtume finansuoti per PPP projektų modelį, kai per 10 metų ar ilgesnį laikotarpį valstybė išsimoka už tą infrastruktūrą. Tą finansinį spaudimą galima sumažinti, bet ne absoliučiai“, – nurodė ministras.
I.Šimonytė: skolos didinimas turi ribas
Po susitikimo premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad susitikimo tikslas pirmiausia buvo informacijos pasidalinimas apie tai, kas yra planuose, kaip atrodo finansavimo poreikiai įvertinus tai, kas žinoma jau dabar.
„Mes žinome Vokietijos įsipareigojimą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje ir atitinkamai su tuo susijusius poreikius, kurie dabar yra derinami su Vokietijos gynybos ministerija, Valstybės gynimo tarybos sprendimą dėl nacionalinės divizijos, taip pat Seime yra pateikti siūlymai dėl šaukimo išplėtimo (...)
Paraleliai diskutuojama ir atsiras kaip papildomas dėmuo naujos kovos priemonės, kurios naudojamos dabar Ukrainoje – bepiločiai orlaiviai ir įvairios kitos technologijos“, – po susitikimo kalbėjo I.Šimonytė.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) susitikime nurodė, kad iki 2030 metų visų šių uždavinių įgyvendinimui reikėtų papildomai apie 0,7 proc. nuo BVP prie to, kas jau dabar yra skiriama, t.y. 2,52 proc. nuo BVP.
„Mes kalbame apie 3 proc. finansavimą (nuo BVP), žiūrint į ilgąjį laikotarpį jau ir po 2030 metų. Tai yra realus poreikis, nors tame poreikyje yra ir skirtingų dalykų. Yra ir investicijos, kurios yra padaromos, užbaigiamos ir toliau lieka tik išlaikymas. Yra ir išlaikymo išlaidos, kurios yra nuolatinės ir, priklausomai nuo to, apie ką mes kalbame, skirtingai per laiką išsiskirsto“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Anot I.Šimonytės, visi turi aiškiai suprasti, kad nuo kitų metų, kai pasibaigs laikinasis bankų solidarumo mokestis, krašto apsaugos finansavimas galės augti tik keliais būdais.
„Arba tiek, kiek augs išlaidos bendrai, t.y. maždaug pagal BVP nominalą, o tai yra apie 5 proc., nes tiek mes manome, kad nominaliai augs ekonomika, panašiai augs mokesčių bazės ir mokesčių įplaukos, arba turės augti kitų išlaidų sąskaita, o tai visada yra labai jautru, nes viešojoje erdvėje yra labai daug diskutuojama apie valdymo išlaidas, biurokratijas ir visus kitus dalykus. (...)
Arba skolomis, bet skolos didinimas turi ribas, kadangi visą šiandien aptartą investicijų poreikį finansuojant skolomis per dešimties metų laikotarpį vien palūkanų, jeigu tai būtų skolos finansavimas, pagal dabartinius išankstinius sandorius mes sumokėtume tiek, kiek užtektų pastatyti antrą infrastruktūrą Vokietijos brigadai arba įrengti pusę nacionalinės divizijos tankų bataliono“, – skaičiavo premjerė.
I.Šimonytės teigimu, šiandien susitikę partijų bei verslo atstovai dar nekalbėjo apie konkrečius skaičius ir sprendimus, tikslas buvo paaiškinti, kokie yra artimojo laikotarpio poreikiai.
„Reikėtų ieškoti tokio konsensuso, kad jo nereikėtų ieškoti po Seimo rinkimų, nes taip irgi būna, kaip matome iš kai kurių mūsų kaimyninių valstybių, kur per rinkimus diskusijos apie mokesčius iš viso nebuvo, o po rinkimų ta mokesčių diskusija užgriuvo visa jėga“, – perspėjo ji.
Susitikime buvo nutarta pasilikti apie mėnesį tolesnei diskusijai frakcijose ar komitetuose ir tuomet kovo mėnesio pradžioje, prieš Seimo pavasario sesiją, vėl susiburti ir pasitikrinti, ar yra konsensusas ir galimybė pradėti ruošti atitinkamus pasiūlymus.
„Neatmesčiau, kad nepavyks to padaryti, bet kol kas norėčiau būti optimistė“, – teigė I.Šimonytė.
I.Šimonytė nenorėjo garsiai įvardyti, kokį siūlymą susitikime pateikė ji pati.
„Jau kada bus pagrindas siūlymui, tada tas siūlymas ir bus pristatytas. Šiandien mano tikslas nebuvo ateiti su konkrečiu pasiūlymų ir bandyti tą siūlymą „parduoti“. Jūs galite taip manyti. Paskui Vyriausybė yra kritikuojama, kad negirdi kitų nuomonių, tai toks tikslas ir buvo – išgirsti kitų nuomones, juoba, kad daug kas savo nuomonės šiandien net negalėjo įvardyti.
Mes tam paliekame laiko“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Paklausta, ar bet kokiu atveju nepavyks išvengti mokesčių didinimo arba naujo mokesčio įvedimo, premjerė atsakė griežtai.
„Žiūrėkite, aš jums atsakysiu taip, nes jūs norite antraštės, o aš nenoriu, kad tai būtų antraštė. Aš jums atsakysiu tiesiai – jeigu nuspręs politikai, o manau, kad neturės kitos išeities, įgyvendinti visus tuos projektus, kuriuos reikia įgyvendinti (...) skolomis, tai tas vienas milijardas palūkanų irgi atsiras ne iš Šventosios Dvasios.
Tai yra lygiai taip pat arba didesni mokesčiai ateityje, arba mažesnės kitos viešosios paslaugos. Tą irgi reikia suprasti. Valstybė nieko neturi, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus ir jų vardu pasiimtas skolas“, – teigė ji.
S.Skvernelis siūlo lėšas traukti iš šešėlio
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nurodė, kad realiausiu papildomo finansavimo šaltiniu susitikimo metu buvo įvardytas vieno iš trijų mokesčių didinimas.
„Pagrindinis akcentas, pristatyta, kad realiausia yra tų trijų pagrindinių mokesčių korekcija į didinimo pusę – PVM, gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis“, – nurodė S.Skvernelis.
Tačiau S.Skvernelis teigė matantis ir kitų alternatyvų.
„Grafikas, kuris parodė, kaip buvo kovojama dviejų vyriausybių – ponios Ingridos ir mūsų – su šešėliu, tai mums pavyko po 7 proc. iš šešėlio ištraukti. Tai jei kalbėtume, kad vienas procentas iš šešėlio yra apie 70 mln. eurų, tai realu, kad dar 4 proc. kasmet galima ištempti, ir tai būtų tvarus finansavimo šaltinis nedidinant mokesčių“, – pasiūlė S.Skvernelis.
Paklaustas, ar naujų mokesčių įvedimas Demokratų sąjungai būtų „raudonoji linija“, S.Skvernelis teigė, kad atsakymas priklauso nuo siūlomo mokesčio.
„Šiandien manau, kad daug ką iš to poreikio galima pasiekti nedidinant mokesčių, kurie paliestų visus gyventojus horizontaliai, pabrėžiu – visus, ir pensininkus, ir studentus, verslininkus ir milijonierius. Toks kelias, manau, yra ydingas, ypač kalbant apie vartojimo mokesčius, kurie šiandien Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje“, – teigė jis.
Pastebėjus, kad ginti tai reikėtų ir pensininką, ir studentą, S.Skvernelis pabrėžė socialinę atskirtį Lietuvoje.
Vyriausybės sprendimai vėluoja
Po susitikmo socialdemokratė Dovilė Šakalienė kėlė klausimus, ar Vyriausybė iš tiesų nori bendro susitarimo, ar tiesiog vėluoja su sprendimais dėl krašto apsaugos finansavimo. Pasak jos, poreikis jį didinti buvo akivaizdus jau kurį laiką.
„Taip ir nėra jokio supratimo apie krašto apsaugos finansavimo didinimo terminus. Kad jį reikia didinti yra akivaizdu. Tai buvo akivaizdu jau ne šiandien ir ne vakar“, – sakė D.Šakalienė.
A. Mazuronis: „darbiečiai“ nemato galimybės pritarti siūlomoms mokestinėms priemonėms
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad susitikimas ir diskusijos dėl gynybos finansavimo poreikių buvo naudingi, tačiau klausimų vis dar liko. Anot politiko, susidaro įspūdis, jog norima didinti asignavimus krašto apsaugai ir visus poreikius finansuoti iškart – nenusistačius aiškių prioritetų.
„Iki šiol buvo dar nemažai klausimų, ką ir kaip mes norime finansuoti už tuos papildomus pinigus. Šioje vietoje yra šiek klausimų, nes, man atrodo, į poreikį buvo įrašyta, kad viską vystyti vienu metu“, – po susitikimo žiniasklaidos atstovams sakė A.Mazuronis.
Jis antrino kitiems politikams, sakydamas, kad kol kas perspektyvoje matomi du pagrindiniai būdai didinti biudžetą krašto apsaugai – skolinantis ir keičiant mokestinę sistemą. Visgi, anot jo, „darbiečiai“ nemato galimybės pritarti svarstomiems mokesčių pokyčiams – tai, A.Mazuronio teigimu, reikštų pernelyg didelę naštą verslams ir gyventojams.
„Tai, kas buvo pasiūlyta šiandien, pagrinde gula ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų – tai pridėtinės vertės mokestis ir gyventojų pajamų mokestis. Ir trečias mokestis – pelno mokestis – gula ne tiek ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių žmonių, tačiau ant Lietuvos investicinio klimato gerinimo ir investicinio prestižo“, – Darbo partijos poziciją aiškino jis.
V. Mitalas siūlo parengti sąrašą įsigijimų, kuriuos būtų galima paspartinti
Savo ruožtu Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigė susitikimo metu Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pasiūlęs parengti sąrašą įsigijimų, kuriuos būtų galima paspartinti.
„Pasiūliau, kad jeigu yra įmanoma, Krašto apsaugos ministerija jau dabar galėtų pasirengti tam tikrų įsigijimų, kuriuos galima paskubinti, sąrašą“, – po susitikimo žurnalistams teigė V.Mitalas.
„Galėtume jau pavasario sesijoje peržiūrėti biudžetą ir taip pat paspartinti įsigijimus reikalingus kariuomenei ar Vokietijos brigados įrengimo tam tikrus darbus“, – pridūrė jis.
Pasak jo, „laisviečiai“ laikosi pozicijos, kad finansavimą gynybai reikia didinti kiek įmanoma sparčiau.
„Mes tikrai matome, kad bent 3 proc. nuo BVP reikia pasiekti“, – pabrėžė jis.
E.Gentvilas: liūto dalis finansavimo turės būti sudaryta iš mokesčių
Valdančiosios koalicijos Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymi, jog papildomas finansavimas gynybai galėtų būti sudarytas iš kelių priemonių. Bet kuriuo atveju, nurodo politikas, didžioji dalis krašto apsaugai skiriamų papildomų lėšų turės būti surinkta iš mokesčių.
„Turbūt visi pripažįstame, kad liūto dalis papildomo finansavimo gynybai turi ateiti per mokestinius dalykus. (...) Palikime verslui ir piliečiams galimybę skolintis, aukoti, investuoti. Kurią dalį sudarys šita dalis, nedrįstu sakyti, gal 10–20 proc., bet išbandykime visus instrumentus“, – teigė E. Gentvilas.
E.Gentvilas sakė kol kas kategoriškų nuomonių šiuo klausimu susitikimo metu neišgirdęs. Tai, anot politiko, geras ženklas, ieškant kolegialaus visų partijų ir verslo atstovų sprendimo.
„Vertinu labai pozityviai susitikimą. Jis parodo, kad visi supranta poreikį didinti gynybos finansavimą. Kitas dalykas – nebuvo labai kategoriškų ir iš premjerės, ir iš Vyriausybės pozicijų, kur būtų pasakyta tik taip ir kitaip nebus. (...) Tad svarbiausia – kad šiandien neužkirsti keliai susitarimui“, – pabrėžė E.Gentvilas.
Pasiūlymai buvo įvairūs
Primename, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas yra pasiūlęs gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP, be to, valdančiųjų gretose gimsta idėjos įvesti gynybos mokestį arba didinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą.
Susitikime savo alternatyvas pristatė ir konservatorių koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija, ir opozicinių partijų atstovai. Vis tik opozicija konservatorių siūlymus vertina kritiškai, esą tokios iniciatyvos kaip PVM tarifo didinimas skausmingai atsilieptų šalies gyventojams.
Socialdemokratai siūlo nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – aktyviau pasinaudoti skolinimosi gynybai galimybėmis, svarstyti apie galimybę pratęsti banko solidarumo mokesčio taikymo terminą.
TS-LKD prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą, gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija įrengti fortifikacijų juostą.
Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, šis planas atspindi partijos poziciją dėl šalies gynybos stiprinimo prioritetų.
