Nuo pat ryto amatininkai kvietė įsigyti pačių įvairiausių medžio, mėsos gaminių, prekystaliai buvo nukrauti pyragais, ne vienas marijampolietis pasipuošė riestainių karoliais.
Persirengėlių šėlsmą kėlė ir visus šokdino kapelos „Gudeliai“ ir „Jovarai“.
Kaukių įvairove džiugino Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblis „Klevelis“, gyvuojantis nuo 1986-ųjų, vadovaujamas Danutės Klevienės.
Iš Liudvinavo miestelio atvažiavo Vitos Gvazdaitienės įkurta vaikų ir jaunimo teatro studijos „Gaja“ artistai, iš Sasnavos miestelio – vaikų ir jaunimo teatro studijos „Jaunuolynas“ nariai, Puskelnių kaimo mėgėjų teatro „Kuparas“ artistai.
Kai kurie Užgavėnių persirengėlių kostiumai stebino meniniu lygiu ir estetika.
Bene daugiausia džiaugsmo šioje šventėje organizatoriai suteikė vaikams, galėjusiems dalyvauti įvairiuose nuotaikinguose žaidimuose, kurie reikalavo miklumo, greitos reakcijos, o pjaunantiems rąstą – jėgų.
„Kiek yra paprastų senovinių žaidimų, gaila, kad šiuolaikiniai vaikai labiau domisi pramogomis kompiuteryje, mažai būna gryname ore“, – stebėdamos žaidžiančius vaikus apgailestavo dvi solidaus amžiaus marijampolietės.
Viena keturių anūkų močiutė, pasižiūrėjusi į azartiškai į žaidimą „Kirvis“ įsitraukusius vaikus, pasižadėjo pamokyti ir saviškius.
Kiekvienas ratu stovintis žaidėjas turi po ilgoką lazdą. Kai grupės vadovas sušunka: „Kirvis, kirvis!“, žaidėjai staigiai paleidžia savo lazdas ir turi spėti pačiupti greta esančio žaidėjo lazdą. Jos nepagavęs iškrenta iš žaidimo.
Daugumai žiema asocijuojasi su sniegu. Į vadinamą žiemos išvarymo šventę susirinkę marijampoliečiai bemaž neturėjo progos tradiciškai sušukti: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“, nes Sūduvos sostinėje termometrai rodo nulį laipsnių, šaligatviai sausi ir žaliuoja žolė, sniego nebėra.
