Europos Parlamento (EP) narės Vilijos Blinkevičiūtės lyderiaujama politinė jėga išlieka reitingų lentelėj aukštumose – sausį už kairiuosius savo balsą būtų atidavę 16,2 proc. apklausos dalyvių (gruodį – 16,3 proc.). Tyrimo duomenimis, už socialdemokratus daugiau linkę balsuoti vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys, vidutinio ar žemesnio išsilavinimo, rajonų centrų gyventojai.
Stabili rinkėjų parama išlieka ir konservatoriams – gruodį už šią valdančiąją partiją būtų balsavę 10,8 proc. rinkėjų, o sausį – 10,7 proc. Respondentų atsakymai leidžia matyti, kad TS-LKD labiau linkę paremti aukštesnio išsilavinimo, didesnes pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai.
Toliau – Ramūno Karbauskio vedami valstiečiai, sausį sulaukę 7,7 proc. respondentų paramos (gruodį – 9,4 proc.). Menkai nuo jų atsilieka buvusio bendražygio, ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujami Demokratai „Vardan Lietuvos“. Sausį už šią politinę jėgą buvo linkę atiduoti balsą 6,9 proc. apklausos dalyvių (gruodį – 6,1 proc.).
Reitingų lentelės penketuką užbaigia valdantieji liberalai, sausį rinkę 5,8 proc. apklaustųjų balsų (gruodį – 6,2 proc.).
Kitos politinės jėgos, naujausiais duomenimis, neperžengia 5 proc. balsų kartelės. Naujai įsteigtą partiją „Nemuno aušra“ sausį rėmė 4,2 proc. respondentų, valdančiąją Laisvės partiją – 4 proc. (gruodį – 5,3 proc.), Darbo partiją – 2,1 proc. (gruodį – 2,2 proc.), Nacionalinį susivienijimą – 2,1 proc. (gruodį – 1,5 proc.).
Dar maždaug dešimtadalis – 11 proc. tyrimo dalyvių – teigė balsuosiantys už kitą politinę jėgą, 7,5 proc. teigė iš viso nebalsuosiantys rinkimuose, o kiek daugiau nei penktadalis (21,8 proc.) teigė nežiną arba į klausimą neatsakė.
Vyriausybės vadovo pareigose ir toliau mato I. Šimonytę
Kaip ir partijų reitinge, pokyčių nėra ir visuomenės nuotaikose dėl Vyriausybės vadovo. Premjerė Ingrida Šimonytė neapleidžia lyderės pozicijos – ji, respondentų nuomone, yra tinkamiausia politikė vadovauti Ministrų kabinetui. Sausį taip pasisakė 11,2 proc. apklaustųjų, gruodį – 10,9 proc.
LSDP lyderę V. Blinkevičiūtę ministrės pirmininkės pareigose norėtų išvysti taip pat maždaug dešimtadalis – sausį 9,8 proc. tyrimo dalyvių europarlamentarę laikė tinkamiausia vadovauti Vyriausybei, gruodį taip pasisakė 8,5 proc. apklaustųjų.
Į Vyriausybės rūmus sugrįžtantį ekspremjerą Saulių Skvernelį sausį norėjo pamatyti 7,3 proc. respodentų (gruodį – 7 proc.).
Pažymėtina, kad I. Šimonytę kaip tinkamiausią premjerę dažniau įvardija didmiesčių, geriau išsilavinę respondentai, o V. Blinkevičiūtę – mažesnių ir vidutinių pajamų, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai. S. Skvernelio simpatikų profilis labai panašus kaip ir LSDP vadovės.
Metų pradžioje 4,2 proc. apklaustųjų kaip tinkamiausią premjerę nurodė Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, 4 proc. – eurokomisarą, „Vardan Lietuvos“ narį Virginijų Sinkevičių, 3 proc. – „valstietį“ Aurelijų Verygą, 2,8 proc. – Seimo narį Remigijų Žemaitaitį, 2,3 proc. – krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, 2,3 proc. – ekspremjerą Algirdą Butkevičių, 2,1 proc. – LVŽS pirmininką Ramūną Karbauskį.
Vyriausybės darbą daugelis vertina neigiamai
Gyventojai taip pat įvertino ir šio Ministrų kabineto veiklą. Beveik du trečdaliai jų – 65,6 proc. – laikosi neigiamos nuomonės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atžvilgiu.
Sausį neigiamai apie Vyriausybės darbą atsiliepė 33,7 proc., o greičiau neigiamai – 31,9 proc. respondentų. Gruodį tokių pozicijų atitinkamai laikėsi 31,3 proc. ir 34 proc. tyrimo dalyvių.
Priešingos pozicijos laikosi apie trečdalis – 2,4 proc. apklaustųjų apie Vyriausybę pasisakė teigiamai, 23,1 proc. greičiau teigiamai. Gruodį palankiai ministrų darbą vertino 2,7 proc. greičiau palankiai – 24,2 proc. rinkėjų.
Palankiau Vyriausybės veiklą vertina aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio – vidutinio amžiaus, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų sausio 19–26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
