Kai vadinamasis čekiukų skandalas šienavo savivaldybių tarybų narius, merus, užkabino ir kelis ministrus, dalis parlamentarų džiūgavo gavę progą pakalbėti, kaip nedora gvelbti mokesčių mokėtojų pinigus.
Vis dėlto nerimas, kad skaidrinimas persikels ir į Seimą, buvo juntamas. Dabar paaiškėjo, jog parlamentarai baiminosi pagrįstai, – jautė, kad ir jiems povų plunksnos bus gerokai papešiotos.
Tiesa, dar negirdėti, kad Seimo nariai būtų tonomis pylęsi degalus į savo automobilius, bet kitokių eibių apstu.
Po ankstesniais laikais nutikusių skandalų, iš kurių bene didžiausią atgarsį sulaukė prabangių automobilių įsigijimas išperkamosios nuomos būdu už parlamentinės veiklos išmokas, Seimo narių išlaidos buvo kiek griežčiau apibrėžtos, bet, pavyzdžiui, jų apetitas elektronikai pranoko ir savivaldybių tarybų narių fantaziją.
Vienas socialdemokratų lyderių Jonavos meras M.Sinkevičius, po Seimo rinkimų regėtas net premjeru, sudegė dėl televizorių ir apmokėtų žmonos telefono sąskaitų – viso labo vos dėl 1,5 tūkst. eurų.
Teisėsauga jam pareiškė įtarimus dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų pasisavinimo, politikas turėjo sustabdyti savo narystę partijoje ir ilgam iškrito iš nacionalinės politikos lygos.
Žinoma, jei tik galėtų atsukti laiką, tikriausiai visi panašiai nusvilę politikai, matyt, pasidavę godumui ir neįtardami, kad bus pagauti už rankos, taip pigiai neįkliūtų ir nesunaikintų savo politinės karjeros.
Net ir ne kokius 1,5 tūkst. eurų, o šimtatūkstantines sumas gėrimų butelio dėžutėje vežiojęsis, premjero kepurę jau matavęsis tuometis liberalų lyderis E.Masiulis irgi už jokius pinigus nebūtų paslydęs, jei tik būtų įtaręs, kad gali šitaip įkliūti.
Tikėjimas, kad nenukentės, ko gero, ir buvo kipšas, sugundęs Seimo narius skubėti išleisti visokiems pirkiniams parlamentinei veiklai skirtas lėšas.
Paaiškėjo, kad 19 parlamentarų likus metams iki kadencijos pabaigos suskubo įsigyti elektroninę techniką, kai ją dar galima pirkti už parlamentines lėšas ir pasilikti sau paliekant Seimą.
Įstatymų Seimo nariai turbūt nepažeidė, teisėsauga negalės įsikišti, kaip tirdama savivaldos išlaidas, bet kyla moralės klausimai.
Regis, piktdžiugą, kad čekiukų skandalo volas traiško konkuruojančių partijų savivaldos politikus, akimoju pakeitė pasipiktinimas, kai „Skaidrinkim“ akcija ėmė skaidrinti ir Seimą.
„Negi naudodami parlamentinės veiklos lėšas turėsime vis gauti A.Tapino leidimą?“ – pasigirdo ir tokios aimanos.
Išties kai kurie Seimo nariai jau pasiskubino grąžinti šitaip išleistus pinigus – energetikos ministras konservatorius D.Kreivys net 19 tūkst. eurų.
M.Matijošaitis paviešinus jo išlaidas kompiuteriams net sustabdė narystę Laisvės partijoje ir nekandidatuos į Europos Parlamentą.
Jis teisinasi, kad itin brangios aparatūros jam prireikė darbui Seime, bet pažadėjo jos nepasiimti, jei nebūtų perrinktas.
Tokiais atvejais teisėsauga vargu ar galės įsikišti, bet, kaip sakoma, kas teisėta, nebūtinai ir teisinga. Rinkėjai vis viena teis.
Dar keblesnėje padėtyje atsidūrė konservatorius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J.Džiugelis paaiškėjus, kad 26 tūkst. eurų, skirtų parlamentinei veiklai, atiteko jo rinkimų kampanijos konsultantui, dabar registruotam lošimų verslo lobistui M.Ardišauskui.
Žinoma, J.Džiugelis bando neigti įtarimus, aiškina, jog teisėtai samdė jo ataskaitas rengusį profesionalą, bet atgijo jau ankstesni įtarimai, kad kažkodėl šis parlamentaras itin rūpinasi lošimų verslu. Opozicijai reikalaujant, kad J.Džiugelis atsistatydintų, konservatoriai nutarė, kad jis kol kas nevadovaus Seimo komitetui.
Vis dėlto kokios bus padarytos išvados po šių politinių sukrėtimų? Čekiukų skandalas pastūmėjo Seimą keisti savivaldybių tarybų narių veiklai skirtų išmokų tvarką. Tai ateityje juos apsaugos nuo panašių skandalų, negana to, finansiškai jiems bus naudingiau.
Dabar prie posėdžiavimui savivaldybių tarybose skirtų lėšų prijungtos ir išlaidos narių veiklai. Kai kuriose savivaldybėse jos buvo kuklios, antai Kaišiadoryse siekė vos 50 eurų per mėnesį, o dabar tarybų nariams iš viso mokama daug daugiau – per 1,1 tūkst. eurų.
Panašiai linkstama keisti ir parlamentinės veiklos išmokas. Jos numatytos Konstitucijoje, bet kalbama ir apie konstitucinių normų keitimą, nors už tai turėtų du kartus balsuoti du trečdaliai visų Seimo narių.
Išvis atsisakius parlamentinių išlaidų kontrolės ir prijungus jas prie atlyginimo nemažai Seimo narių tiesiog pasitaupys ir beveik nieko neišleis, nes laikys visas lėšas savo asmeninėmis.
Kiti, norėdami save pareklamuoti ir siekdami būti perrinkti, kažkiek paišlaidaus. Tai matoma Europos Parlamente, kur skiriamos milžiniškos parlamentinės veiklos išmokos, o beveik jokia kontrolė nevyksta.
Be to, parlamentinės išlaidos, sujungtos su atlyginimais, prisidės ir prie Seimo narių pensijų augimo, didės išlaidos valstybei.
Tačiau, regis, tada ir vilkas bus sotus, ir avis liks sveika, nes Seimo nariai galės savo nuožiūra naudoti pinigus parlamentinei veiklai, o jokios „Skaidrinkim“ akcijos jau nebegrės.
