„Noriu tikėti, kad su nauja lyderyste ir, tiesą sakant, su šiek tiek didesniu ir Karšto apsaugos ministerijos įsitraukimu (...) tos diskusijos tęsis“, – pirmadienį prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą Briuselyje žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
Politiko teigimu, dabar svarbiausia, kad premjerė neatidėliodama paskelbtų būsimo krašto apsaugos ministro ar ministrės pavardę.
„Gal šiek tiek ir suprantama, kad suteikta galimybė dabar Vyriausybei pasiskirt naują ministrą, susitvarkyti tą klausimą ir tada tęsti darbus. Ir tada iš naujo pasikviesti diskusijai (...) Nes ši diskusija yra egzistencinė. Aš noriu tikėti atsakingumu visų politikoje veikiančių partijų ir lyderių, kad visi suprantame, kad tas pavojus yra realus ir tikras ir tų sprendimų reikia dabar“, – pabrėžė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame nurodyta, jog premjerė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.
Šeštadienio ryte apie atsistatydinimą daugiau detalių pateikė ir pats A. Anušauskas. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams A. Anušauskas sakė, kad jis iš premjerės sulaukė pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Kaip teigė politikas, jis tokios „rokiruotės“ atsisakė.
Visgi, po susitikimo su prezidentu A. Anušauskas taip pat užsiminė apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje – politikas tikino susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.
Savo ruožtu I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.
Kad yra pasiruošęs sėsti į krašto apsaugos ministro postą šeštadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, tą jis padarys jei tik sulauks pasiūlymo.
Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.
Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.
A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
