„Istorinė Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė tik stiprėja ir suteikia naują impulsą visai Europai“, – susitikime teigė G. Landsbergis, pabrėždamas abipusį sutarimą tęsti dialogą.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos ir Lenkijos ministrai sutarė, kad būtina iš esmės keisti ilgalaikį Vakarų požiūrį į Rusijos grėsmę, teikiant prioritetą jos visapusiškam sulaikymui.
„Viena iš priemonių susilpninti Rusiją ir pasiekti Ukrainos pergalę – dar labiau stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Sieną su Rusija ir Baltarusija turinčios šalys turi laikytis vieningo sankcijų įgyvendinimo mechanizmo bei bendromis pastangomis užkirsti kelią jų apėjimui“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Politikai taip pat aptarė būtinybę sutelkti bendraminčių pastangas ruošiantis Vašingtono viršūnių susitikimui, siekti kuo greitesnės Ukrainos integracijos į ES ir NATO bei nevėluojant įgyvendinti kritinės infrastruktūros projektus, kurie stiprina ne tik Lietuvos ir Lenkijos ekonomiką, bet ir saugumo aplinką.
Taip pat Lietuvos diplomatijos vadovas R. Sikorskį pakvietė atvykti į Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų metinį suvažiavimą.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai viešojoje erdvėje aptarinėti po premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymų apie esą egzistuojančius teisinius apribojimus, kurie karo atveju ribotų Lenkijos kariuomenės pagalbą Lietuvai.
„Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.
Po šių pareiškimų Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.
Tiesa, netrukus Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak ministrės pirmininkės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jam antrino ir kovo pradžioje Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, nurodęs, kad Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas.
