Seimo nario teigimu, šiuo metu krašto apsaugos sistemoje vyksta „kova dėl pirkimų“.
„Tie veiksmai, kuriuos mes šiai dienai matom ant tos politinės scenos, jie labai diskredituoja tą galimybę paprašyti politikams iš piliečių papildomų lėšų (gynybai – ELTA)“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Mazuronis.
„Bet kuris sveikai mąstantis turbūt paklaus – gal jūs pirma su tomis galimomis vagystėmis išsiaiškinkit pas save ir išsiaiškinkit, kaip esami pinigai leidžiami, prieš didindami pridėtinės vertės mokestį, kuris paliečia mažiausiai ir vidutines pajamas gaunančius žmones, prieš (pagal – ELTA) individualią veiklą dirbančių apmokestinimą“, – pridūrė jis.
Pasak A. Mazuronio, bandymai ieškoti lėšų savivaldybių biudžetuose taip pat nėra efektyvūs.
„Ta visa istorija tiesiog diskredituoja tą papildomų lėšų paiešką ir ji, mano nuomone, yra pasmerkta nesėkmei, akivaizdu, ką mes dabar stebim, tiesiog procesą politinį priešrinkiminį“, – pridūrė Seimo narys.
Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
