Antroje reitingų lentelės vietoje lieka Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Opozicijoje esančią partiją remia 11,8 proc. gyventojų (mėnesiu anksčiau 10,6 proc.). Trejetuke ir šiuo metu įtakingiausia Seimo partija – konservatoriai. Atliktos apklausos metu, 9,8 proc. gyventojų tikino palaikantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją. Tiek pat jų buvo ir mėnesiu anksčiau – 9,3 proc.
Toliau rikiuojasi Ramūno Karbauskio „valstiečiai“, kuriuos vasario ir kovo mėnesių sandūroje rėmė 8,7 proc. gyventojų. Sausį parama šiai opozicinei partijai siekė 10,6 proc.
Į penketuką reitingų lentelėje patenka ir Darbo partija. Jai paramą išsakė 4,5 proc. respondentų, sausio mėnesį tokių buvo 5,7 proc.
Už „darbiečių“ nugarų – valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis. Parlamento pirmininkės vadovaujamą partiją vasario mėnesį rėmė 3,7 proc. piliečių, o sausį parama siekė 4,5 proc. Panašios paramos sulaukė ir Jono Pinskaus Lietuvos regionų partija (vasarį 3,6 proc., o sausį 4 proc.) bei antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ (3,5 proc. vasarį ir 2,1 proc. sausį).
Apie 3 proc. palaikymą turi ir valdančioji Laisvės partija (vasarį 3,3 proc. ir 3,7 proc.) bei Artūro Zuoko pirmininkaujama „Laisvė ir teisingumas“ (2,5 proc. vasarį ir 3,2 proc. sausį). Šalia šių politinių jėgų reitingų lentelėje rikiuojasi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (vasarį – 2,5 proc., o sausį 1,9 proc.).
Likusių rinkimuose dalyvauti ketinančių partijų vertinimai nesiekia 2 proc. žymos.
Kaip rodo atlikta apklausa, 24,3 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Populiariausio konservatoriaus išprašymas iš Vyriausybės gali kainuoti: visuomenė tai suprato kaip vidinį konfliktą
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė komentuodama naujausias apklausas ryškesnių pokyčių partinių reitingų lentelėje neįžvelgia. Visgi, pasak jos, permainų gali būti artimiausiu metu. Sociologė neatmeta galimybės, kad gali keistis konservatorių reitingas. To priežastis – partijos lyderių iš Vyriausybės išprašytas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pastarasis buvo ne tik palankiausiai visuomenėje vertinamas konservatorius, tačiau apskritai – vienas populiariausių politikų šalyje. Todėl, samprotauja R. Ališauskienė, visuomenė gali kritiškai pasižiūrėti į rezonansą sukėlusį įvykį. Ypač, pažymėjo ji, jei įvykę pokyčiai Vyriausybėje visuomenei pasirodė kaip vidinių kovų partijos viduje išdava.
„Visuomenė veikiausiai pamatė konfliktinį Anušausko pasitraukimą. O jis juk populiariausias konservatorių politikas. Ar tai atsilieps pačios partijos palaikymui – sunku spėlioti. Tačiau faktas, kad rinkėjus tai veikia. Čia juk ne išoriniai konfliktai – o konfliktas viduje“, – Eltai teigė R. Ališauskienė, pridurdama, kad nuomonę apie tokius įvykius gyventojai dažniausiai susidaro iš pirmųjų pasirodžiusių žinučių.
„Žmonės dažniausiai užfiksuoja pirmąsias žinutes ir vėliau nebeklauso. Tada susidaro įspūdį. Šis atvejis nėra išimtis. Taigi, visuomenė veikiausiai suprato, kad įvyko konfliktas. Ypač kai ir koalicijos partneriai gana aiškiai pasisakė kritiškai apie permainas dėl Anušausko“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Apklausa vyko 2024 m. vasario 22–kovo 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
