Vilniuje – Lenkų sąjungos eitynės: prašo konservatorių nekurstyti nesantaikos

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje.

Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.<br>O. Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Ignas Dobrovolskas

Mar 23, 2024, 12:33 PM, atnaujinta Mar 23, 2024, 1:54 PM

Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Konservatoriai nekurstykite nesantaikos“, „STOP tautinių mažumų mokyklų diskriminacijai!“, „Pedagogų bauginimui ir mobingui – ne!“, „Sostinės savivaldybės valdžia mobinguoja mokyklų direktorius?“, „URM privalo užtikrinti tautinių mažumų apsaugos konvencijos vykdymą Lietuvoje“, „Wszytskie języki są pięknie – ojczysty najpiękniejszy!“ (liet. Visos kalbos gražios – gimtoji pati gražiausia!). Dažnas rankose nešėsi ir Lenkijos vėliavas.

Minioje taip pat buvo galima pastebėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos simbolikos, eitynėse dalyvavo ir šios politinės jėgos atstovai – partijos pirmininkas Waldemar Tomaszewski, Jaroslavas Narkevičius, Seimo narė Rita Tamašunienė.

Protestuotojai vidurdienį pradėjo žygiuoti link Vyriausybės bei baigs eiseną prie Prezidentūros, kur ir vyko planuotas mitingas.

Piketo dalyviai tikino, kad dabar ne laikas kurstyti nesantaikas ir uždarinėti tautinių bendrijų mokyklas. Jų manymu, tai niekaip neprisidės ir prie lenkų ir rusų mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę.

„Ar reikia dabar uždaryti rusiškas mokyklas, kad ateitų rusai mūsų gelbėti? Aš nenoriu, kad mane gelbėtų Lietuvoje. Čia mūsų Lietuva ir mes esame tokie patys Lietuvos piliečiai – ne blogesni, ne geresni“, – susirinkusiesiems teigė Romualdas Jachimovičius.

„Tai ne šiaip sau nekalti raštai, laiškai ir susirašinėjimai. Tai visa puokštė neteisėtų veiksmų, gąsdinimų, šantažo ir mobingo mokyklų direktoriams. Lietuvos Konstitucijos 37 str. įtvirtinta, kad tautinėms bendrijoms priklausantys piliečiai turi teisę plėtoti savo kalbą, kultūrą ir papročius savo gimtąja kalba“, – kalbėjo viena mitingo organizatorių.

„Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski dar kartą priminė, kad niekada nesutiks, kad būtų apribotos tautinių mažumų teisės švietimo srityje. O prireikus jas ginti – planuojama pasitelkti visas teisines galimybes. Tokiems dalykams Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vietos nėra“, – kalbėjo ji.

Parašė rezoliuciją prezidentui: prašo stabdyti prastus ministerijos sprendimus, atstatydinti Vilniaus vicemerą

Daukanto aikštėje susirinkę aktyvistai parengė ir rezoliuciją prezidentui Gitanui Nausėdai, kurią įteikė dar penktadienį. Dokumente teigiama, kad „pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo prieš tautinių mažumų mokyklas rengiamos kampanijos, kurioms uoliai vadovauja valdančiajai koalicijai atstovaujantis Vilniaus vicemeras, o įgyvendina – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“.

„Lietuvos lenkų bendruomenė protestuoja prieš nevykusį eksperimentavimą su jaunimu ir ryžtingai taria „ne“ mokymosi gimtąja kalba naikinimui ir asimiliacijai. Smerkiame Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiksmus dėl siūlomų tautinių mažumų ugdymo sistemos pakeitimų“, – rašoma rezoliucijos tekste.

Rezoliucijos autoriai reikalauja, jog būtų atsisakyta planų keisti tautinių mažumų mokyklų modelį. Taip pat prašoma parengti atitinkamas ugdymo programas ir paruošti vadovėlius, organizuoti kursus mokytojams, užtikrinti vienodas galimybes mokiniams pasirengti valstybiniam lenkų kalbos egzaminui.

„(Reikalaujame – ELTA) atsistatydinti Vilniaus vicemerą Arūną Šilerį už jo vykdomus neteisėtus veiksmus“, – prašė susirinkusieji.

Tarp reikalavimų – ir prašymas didinti tautinių mažumų mokyklų finansavimą bent ketvirtadaliu.

ELTA primena, kad po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, kovo viduryje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.

G.Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.