„Tarkime, ir momentas dėl prezidento priesaikos sulaužymo. Žinoma, nesuprantu, kodėl reikėjo duoti pagrindo susidaryti tokiai situacijai, pasirenkant neateiti ir neatsakyti komisijai – šiandieną net nereikėtų apie tai kalbėti. Bet tokia situacija susidarė. Ar tai nėra per stiprus vertinimas? Manau, teisininkų vertas debatas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė teigė mananti, jog parlamentinio tyrimo išvados yra rimtos, tačiau pripažino, kad įvairių dvejonių dėl tam tikrų komisijos teiginių kyla ir kitiems Seimo nariams. Todėl, tęsė ji, nutarta ketvirtadienį dėl išvadų nebalsuosi ir pratęsti jų pateikimą kitame parlamento posėdyje.
„Tai duos galimybę Seimo nariams, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, susipažinti detaliau su tų išvadų pagrindimu“, – sakė politikė.
„Sakyčiau, kad yra dalykų, dėl kurių matyčiau poreikį labiau pasigilinti į argumentaciją. Ir tikrai tą padarysiu“, – patikino V. Čmilytė-Nielsen.
Pasitikėjimas tarnybomis – nesusvyravo, akcentuoja pranešėjo instituto svarbą
Nepaisant šešėlį ant Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybės metusių tyrimo išvadų, Seimo vadovė pabrėžia, kad pasitiki teisėsaugos institucijomis.
„Pasitikiu mūsų tarnybomis ir institucijomis, jomis pasitikėjimas yra tvirtas ir nepriklauso nuo iškilusių klausimų dėl vieno ar kito epizodo. Tai nėra susiję su vienu kažkuriuo žmogumi“, – patikino ji.
Tuo metu klausiama apie pranešėjo apsaugą ir komisijos siūlymus, susijusius su šio instituto stiprinimu, V. Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad Seime gali kilti įstatyminių iniciatyvų.
„Manyčiau, kad čia yra esmė. Labai norėtųsi, kad pranešėjo instituto sustiprinimas netaptų antraeiliu klausimu visame šiame politiniame debate, kuris vienaip ar kitaip tampa susijęs su prezidento rinkimais ir diskusija tampa labai karšta“, – aiškino parlamentarė. „Pranešėjo instituto stiprinimas turėtų būti vienas iš esminių šio tyrimo komisijos darbo rezultatų. Tam gali prireikti ir įstatyminių iniciatyvų“, – apibendrino ji.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.
