Tuo metu tarp atvykusiųjų iš Centrinės Azijos šalių VSD nėra identifikavę asmenų, ketinančių įvykdyti teroristinius aktus. Visgi, vertinama, kad didėjanti jų diaspora sudaro sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai, nurodo VSD.
„Posėdyje konstatuota, kad šiuo metu neturima duomenų apie planus rengti išpuolius Lietuvoje, todėl teroro akto grėsmės lygis išlieka žemas“, – praneša VSD.
Pranešama, kad Darbo grupės kovos prieš terorizmą klausimams spręsti posėdyje taip pat aptartos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komiteto vizito į Lietuvą ataskaitos išvados ir rekomendacijos. Tai pat numatyta, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) koordinuos tarpinstitucines pastangas parengti Nacionalinę integruotą kovos su terorizmu strategiją, kaip rekomenduoja JT ekspertai.
Skelbiama, kad Migracijos departamento duomenimis, Centrinės Azijos šalių išeivių diaspora per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei 10 kartų – nuo 2 tūkstančių iki daugiau nei 23 tūkstančių. Tarp jų apie 8 tūkst. atvyko iš Uzbekistano, apie 6 tūkst. – iš Kirgizijos, apie 5,7 tūkst. – iš Tadžikistano. Daugelis atvyksta gavę leidimus darbo pagrindu, mažiau – studijų. Daliai jų Lietuva yra tarpinė šalis tolesniam migravimui į Vakarų Europą.
Darbo grupės kovos prieš terorizmą klausimams spręsti dalyvauja VSD, VRM, URM, Teisingumo, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų, Policijos departamento, FNTT, VAT, Kariuomenės gynybos štabo, NKVC, SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai.
ELTA primena, kad apie tai, jog tarp į Lietuvą atvykstančių žmonių nustatoma pavienių radikalių pažiūrų asmenų, skelbta kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, parengtame VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento. Taip pat nurodyta, jog didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima.
Kaip nurodo žvalgyba, Lietuvoje islamistinės ideologijos sklaida tiesiogiai ir organizuotai nevykdoma, šalyje nėra užsienyje veikiančių musulmonų organizacijų ir judėjimų ar jų paramos grupių. Vis dėlto, kaip teigiama grėsmių nacionaliniame saugumui vertinime, tokios ideologijos ir propagandos prieinamumas internete kelia savarankiškos asmenų radikalizacijos riziką.
