„Pasižiūrėkime, ką galvoja visuomenė apie atskirų ministrų veiklą. Šiandien turbūt būtų sunkiau surasti ministrus, kuriems visuomenė priekaištų neturėtų. Nors turbūt visi politiniame lauke veikiantys esame kritikos smaigalyje“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.
„Tačiau kai kurių ministrų veikla vos ne kasdieną susilaukia kritikos. Taip, yra tokių ministrų (keliančių klausimų – ELTA). Šiandien aš jų įvardinti nenorėčiau, nes tai bereikalingai kels naujas aistras – ir ypatingai priešrinkiminiu laikotarpiu vargu, ar šito labai reikėtų. Bet atėjus laikui aš išsakysiu savo nuostatas“, – patikino jis.
Klausiamas, kas premjerės ir konkurentės prezidento rinkimuose Ingridos Šimonytės Vyriausybėje dirbo geriausiai, G. Nausėda įvardija prieš mėnesį atsistatydinusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.
„Nėra taip lengva atsakyti. Na, krašto apsaugos ministras dirbo neblogai“, – pripažino prezidentas, nurodydamas, jog kalba apie A. Anušauską.
Tuo metu pasitempti, G. Nausėdos nuomone, turėtų „praktiškai visi“ Ministrų kabineto nariai.
Atsakė, kodėl neišreiškė nepasitikėjimo užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu
Kalbėdamas apie Vyriausybės darbą, prezidentas G. Nausėda taip pat paaiškino, kodėl kilus skandalui dėl ambasadorių skyrimo jis neišreiškė nepasitikėjimo užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Mes turime gerbti savo konstitucinę sąrangą. 2020 m. rudenį žmonės pasirinko tas partijas, kurias pasirinko – ne aš pasirinkau, bet Lietuvos žmonės pasirinko“, – savo pozicijas aiškino G. Nausėda.
„Šios partijos suformavo valdančiąją koaliciją, kuriai normalios alternatyvos arba svarstytinos alternatyvos nei tada buvo, nei dabar yra. Draskyti, mėginti išversti iš posto ministrą, kuris yra ne kas nors kitas, o šios partijos vadovas – tai savotiška specifika“, – pripažino jis.
Be to, pabrėžė G. Nausėda, daugeliu užsienio politikos klausimų jis bei dešiniųjų Vyriausybė sutaria.
„Yra tam tikros užsienio politikos kryptys, kurios yra net ne konservatorių, ne mano – tai Lietuvos tęstinės užsienio politikos kryptys, nes jos kitokios būti negali“, – teigė šalies vadovas.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai.
