Ir nors užsienio lietuvių rinkimų aktyvumo tendencija yra gerėjanti, tiek nevyriausybininkai, tiek patys emigravę tautiečiai pripažįsta, kad didelė dalis ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje gyvenančių piliečių iš viso dar nežino, kad toks referendumas netrukus vyks.
Svarbus balsavimas
Šių metų gegužės 12 dieną Lietuvoje vykstant prezidento rinkimų pirmajam turui, gyventojai balsuos ir referendume dėl daugybinės pilietybės.
Referendume dėl Konstitucijos pakeitimo rinkėjams bus siūloma šio įstatymo 12 straipsnyje atsisakyti sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, kuris šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Piliečiams apsisprendus, detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkas numatytų konstitucinis įstatymas. Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių.
O kad referendumu sprendžiamas klausimas būtų priimtas, „už“ pasisakyti turėtų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų.
2019 metais vykusiame referendume dalyvavo 1 322 135 Lietuvos piliečiai ir tai sudarė 53,16 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, todėl jis buvo laikomas įvykusiu.
Referendume dėl pilietybės išsaugojimo „už“ pasisakė 956 564 žmonės. Nepaisant to, pasisakiusiųjų „už“ skaičius nepasiekė Konstitucijos I skirsnio nuostatoms keisti reikalingos pusės balsavimo teisę turinčių piliečių dalies.
Tam, kad būtų pakeista referendumu spręsti teikiama Konstitucijos nuostata, balsuoti „už“ turėjo ne mažiau kaip 1,2 mln. Lietuvos piliečių.
Prognozuoja eiles
Viena iš referendumo iniciatorių, Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė pastebėjo, kad šiuo metu užsiregistravusių balsuoti užsienyje yra 10 tūkst. daugiau nei buvo tuo pačiu metu 2019 metais.
„Tikrai matome didesnį aktyvumą. Nepamirškime, kad dalis žmonių dar turi galimybę šią savaitę užsiregistruoti – ta pati Jungtinė Karalystė, kur yra didžiausias rinkėjų skaičius.
Ir, žinoma, nemažai ateina balsuoti gyvai, į diplomatines atstovybes, į atskiras balsavimo vietas JAV ar Jungtinėje Karalystėje. Manau, kad tikrai tą galutinį skaičių matysime didesnį nei 2019 metais“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė D.Asanavičiūtė.
Seimo narė priminė, kad 2019 metais lietuviai ir po dvi valandas stovėjo gyvoje eilėje prie ambasados Jungtinėje Karalystėje ar rytų Londone įrengtame papildomame balsavimo punkte, todėl per šiuos rinkimus, anot jos, turėtume matyti dar ilgesnes nusidriekusias rinkėjų eiles.
Pagal dabartines tendencijas D.Asanavičiūtė spėjo, kad iš viso referendume galėtų sudalyvauti 65–70 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. Tiesa, politikė pripažįsta, kad nemaža dalis užsienyje gyvenančių lietuvių kol kas iš viso nežino apie organizuojamą referendumą.
„Tai normalu – ir Lietuvoje dar žmonės, atrodo, nežino, bet tai, vėlgi, priklauso ir nuo to, kur, kokiam informaciniame lauke gyveni. O užsienyje (gyvenančius lietuvius – aut.past.) dar sunkiau pasiekia mūsų informacinis laukas, informacija, ką norime padaryti.
Nepaisant to, ir pačios bendruomenės, ir organizacijos, ir ambasados intensyviai dirba, kad ta informacija pasiektų kuo daugiau užsienyje gyvenančių žmonių“, – kalbėjo ji.
D.Asanavičiūtė teigė neabejojanti teigiamu lietuvių požiūriu į pilietybės išsaugojimą, tačiau rinkėjų aktyvumas galėtų pakišti koją referendumo sėkmei.
„Važiuojant per regionus, kalbant su žmonėmis tikrai neabejoju žmonių palaikymu, nes daugelio iš mūsų išvažiavę artimieji gyvena užsienyje – tai daug kam jau yra asmeniška.
Tik yra klausimas, ar pakankamas kiekis žmonių ateis, nes kad referendumas pasibaigtų teigiamai, reikia, kad pusė plius vienas visų rinkimų teisę turinčių pasakytų taip. Tai yra beveik 1,2 milijono“, – priminė ji.
Situacija nedžiugina
Būtent mažas referendumo žinomumas visuomenėje paskatino būrį Lietuvos lyderių, verslo bendruomenės narių ir visuomenininkų įkurti pilietinę iniciatyvą „4 milijonų Lietuva“, kurios tikslas – kuo didesnis piliečių aktyvumas referendume.
Iniciatyvos koordinatorė, Lietuvos diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė pastebėjo, kad žinių apie vykstantį referendumą trūksta ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams – informacijos trūksta ir pačioje Lietuvoje.
„Artėjant referendumui ir toliau stebint visuomenę, įvairius tyrimus, matome, kad situacija yra labai bloga – labai daug piliečių net nežino apie referendumą. Kita problema yra ta, kad labai daug rinkėjų ir šiaip planuoja neiti ir nedalyvauti rinkimuose, todėl kartu – ir referendume“, – lrytas.lt kalbėjo M.Šaraitė.
Iniciatyvos koordinatorė atkreipė dėmesį į paskutines gyventojų nuomonės apklausas, kad tik 57 proc. visuomenės planuoja dalyvauti prezidento rinkimuose – panašus skaičius galėtų dalyvauti ir referendume.
M.Šaraitė pripažino, kad užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumas su kiekvienais rinkimais auga, tačiau, pagal dabartinius skaičius, jis vis dar nepakankamas sėkmingam referendumui.
„Ir Lietuvoje, ir užsienyje yra daugybė rinkėjų, kurie tikrai yra dar negirdėję, jų nepasiekusi žinia apie referendumą arba ji tiek mažai pasiekusi, kad kažkur prabėgomis pamatyta ir neatkreiptas dėmesys, kur, kada ir kas vyks“, – pabrėžė ji.
Kaip maža šventė
Tuo metu Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis svarstė, kad dabartinis užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumas registruojantis balsuoti yra tikrai nemažas.
Visgi, A.Teišerskis įsitikinęs, kad nemaža dalis užsienyje gyvenančių lietuvių nebalsuoja ne dėl to, kad nenorėtų – anot jo, sutrukdo ilgas, kartais net kelių valandų kelias iki balsavimo punkto arba pati registracijos procedūra.
„Trečdalis Lietuvos rinkėjų nesusiruošia nueiti, kai jiems visiškai šalia, o mūsų atveju ambasada yra vienintelė vieta, kur galima prabalsuoti – ji gali būti labai toli, tai ir dėl to žmonės nesusiruošia“, – įvertino A.Teišerskis.
Dėl to daugelis lietuvių, anot jo, balsuoja paštu ir registruojasi iš anksto – tačiau tai taip pat neprisideda prie aktyvumo, nes užsienyje gyvenantys lietuviai turi registruotis kiekvieniems rinkimams, kurie vyksta tais metais. Be to, A.Teišerskis svarstė, kad kai kurie vyresnio amžiaus rinkėjai galimai ir nesupranta, kaip jie turėtų užsiregistruoti balsavimui paštu.
Tiesa, anot Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko, tie, kurie gyvena Dubline ar netoli ambasados, nesiregistruoja balsavimui paštu, bet pasirenka vykti balsuoti gyvai, pasidaro tam tikrą rinkiminę šventę.
„Yra žmonių, kurie specialiai važiuoja į ambasadą, susiorganizuoja tokią kelionę su vaikais, aplanko sostinę. Pasidaro sau mini šventę. Tokių žmonių yra nemažai, ypač jeigu vaikus veža – taip irgi parodo dalyvavimą Lietuvos veikloje“, – pasakojo jis.
Anot A.Teišerskio, skaičiuojama, kad apskritai apie 10–15 proc. lietuvių, gyvenančių užsienyje, išreiškia savo balsą rinkimuose.
„Toks standartas yra daugelyje šalių, ir jeigu balsavimo punktų netankins, vargu, ar pavyks aktyvumą aukščiau pakelti, nes atstumai ir tos papildomos kliūtys daro tokią įtaką“, – pabrėžė jis.
Tiesa, bendruomenės pirmininkas priminė, kad anksčiau užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumas rinkimų metu nesiekdavo ir 5 procentų.
„Užsienio lietuvių apygardos nebuvo atskiros, nes buvo traktuojama, kad niekam Lietuvoje šito nereikia, ir mūsų balsas niekur neina, nes jis buvo pririštas prie Naujamiesčio apygardos, dėl to aktyvumas buvo mažesnis.
Kai per Pasaulio lietuvių bendruomenę buvo pasiektas sprendimas, kad atidarytų atskirą užsienio lietuviams skirtą apygardą, tai iš pat pradžių net Vyriausioji rinkimų komisija sakė, kad, jeigu jūs nesurinksite pakankamo skaičiaus rinkėjų į tą apygardą, mums teks ją uždaryti.
Ir atsitiko taip, kad per praėjusius rinkimus ta apygarda rinkėjų skaičiumi buvo didžiausia iš visų, kurios buvo Lietuvoje“, – pastebėjo A.Teišerskis.
