„Esu vienintelis Lietuvoje atėjęs ne iš sistemos ir neruoštas sistemos kandidatas, surinkęs beveik 175 tūkst. Lietuvos žmonių balsų.
Esu labai dėkingas kiekvienam žmogui už kiekvieną jo balsą. Tas balsas įpareigojo mane ir veikiau, atidaviau savo jėgas, dariau viską, kad pavyktų. Pavyko neblogai, tačiau tas stebuklas neįvyko. Stebuklas būtų buvęs, jei patekčiau į antrą turą“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
Teisininkas svarstė, kad rinkimų rezultatą lėmė balsų pasiskirstymas tarp kitų kandidatų, tai, kad prastai pasirodė Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas, leidęs daugiau balsų surinkti premjerei Ingridai Šimonytei. Dar vieną iš priežasčių jis įvardijo tai, kad teko kovoti su pareigas einančiais prezidentu ir premjere.
„Reikia suprasti, kad bandant patekti į politinę sistemą, nebūnant joje yra ribotas elektoratas. Deja, bet tarp mūsų, žmonių, kurie norėjo pokyčio sistemoje, išsisklaidė balsai.
Politinė sistema liks tokia, kokia buvo. Tiek G.Nausėdai, tiek I.Šimonytei ši situacija yra patogi“, – įvertino jis.
Valstiečių vaidmuo
Paklaustas, ar jo žodžiai, kad balsavusieji už jį prezidento rinkimuose „jį įpareigojo“ reiškia tai, kad I.Vėgėlė dalyvaus Seimo rinkimuose, pats teisininkas kalbėjo visą gyvenimą kovojęs už žmogaus teises, todėl dabar ieškos, kokia forma jam reikėtų toliau to siekti.
„Formą, kuria to sieksiu toliau, galėsiu atskleisti vasaros pradžioje, kai apmąstysiu ir išsimiegosiu“, – nurodė I.Vėgėlė.
Paklaustas, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) išreikšta parama labiau padėjo ar vis dėlto pakenkė galutiniam rezultatui, I.Vėgėlė nurodė, kad labiausiai pakenkė „neskaidrūs rinkimai“.
„Labiausiai koją pakišo ir sudėtingiausia, kas buvo, tai ganėtinai neskaidrūs rinkimai. Neturime ESBO tarptautinių stebėtojų šiais metais rinkimuose – turbūt pirmą kartą nuo 2000-ųjų pradžios.
Panašėjame į Rusiją – Rusijoje irgi šiais metais Putino rinkimams taip pat buvo išprašyti ESPO. Esame kažkuo panašūs, tik argumentai pas mus kiti“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
Paprašytas patikslinti atsakymą dėl valstiečių paramos poveikio, teisininkas svarstė, kad ji buvo pozityvi.
„Mane parėmė trys partijos, kiekviena iš jų įdėjo savo indėlį, tokį, kokį galėjo. Rezultatas yra geras – per apklausas aš visada ir gaudavau apie 12–13 procentų.
Klausimas, kodėl didesnį rezultatą gavo I.Šimonytė ir G.Nausėda negu paskutinės apklausos rodė. Ko gero, suveikė tas mechanizmas, kuris siekė išlaikyti politinės sistemos status quo“, – kalbėjo jis.
I.Vėgėlė tikino, kad jokių susitarimų su Ramūnu Karbauskiu dėl LVŽS sąrašo vedimo Seimo rinkimuose nebuvo ir nėra, teisininkas teigė, kad dėl bendro darbo galimybių kalbėsis ir su kitų dviejų jį parėmusių partijų lyderiais.
Mato konservatorių fiasko
Tuo metu paklaustas, ar pats save mato premjero poste ir ar mano turintis tam reikiamų kompetencijų, I.Vėgėlė atkreipė dėmesį į konservatorių rezultatą prezidento rinkimuose.
„Akivaizdu, kad dabartinė valdančioji dauguma patiria vis didesnį fiasko. I.Šimonytės surinkti balsai rodo, kad ji surinko ženkliai mažiau negu 2019 metais – net nesurinko 270 tūkst. balsų, kai 2019 ji metais rinko beveik 450 tūkst. balsų pirmame ture. Tai akivaizdus fiasko, akivaizdus nusivylimas valdančiąja dauguma.
Taip, reikės galvoti, kaip tą pasitikėjimą, kurį man suteikė žmonės, išnaudoti“, – nurodė jis.
Pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G.Nausėda, surinkęs 44,1 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo. Trečioje vietoje liko I.Vėgėlė, kuris sulaukė 12,37 proc. proc. rinkėjų balsų.
