Anykščių krašto gyventojai turi progą išrinkti žmones, kurių istorijos vertos būti išgirstos visoje Lietuvoje. Tarp kandidatų – iškilios praeities asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje, moksle ir visuomeniniame gyvenime, bei šiandien savo darbais Anykščių vardą garsinantys kūrėjai, sportininkai ir kultūros žmonės.
Balsuoti už Anykščių krašto šviesuolius galite nuo rugsėjo 30 d. iki spalio 30 d. Balsuoti galite čia.
Praeities šviesuoliai
Tarp Anykščių krašto praeities šviesuolių – vienas svarbiausių lietuvių literatūros klasikų Juozas Tumas-Vaižgantas. Rašytojas, kunigas ir visuomenės veikėjas buvo aktyvus lietuvių tautinio atgimimo dalyvis, puoselėjęs lietuvių kalbą, kultūrą ir visuomeniškumą. Jo kūryboje ypatingą vietą užėmė Lietuvos kaimo žmogus, jo pasaulėjauta, darbštumas ir vertybių pasaulis. „Pragiedruliai“, „Dėdės ir dėdienės“, „Nebylys“ ir kiti kūriniai Vaižgantą įtvirtino kaip vieną ryškiausių lietuvių literatūros klasikų.
Į kandidatų sąrašą įtrauktas ir Konstantinas Sirvydas – iš Anykščių krašto kilęs XVII amžiaus raštijos kūrėjas, jėzuitas, kunigas, pamokslininkas ir Vilniaus universiteto profesorius. Jo vardas neatsiejamas nuo lietuvių kalbos istorijos. Apie 1620 metus išleistas Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ tapo pirmuoju spausdintu lietuvių kalbos žodynu. Jo darbuose buvo įtvirtinti ir nauji lietuviški žodžiai, kurių dalis vartojami iki šiol. Sirvydo veikla prisidėjo prie lietuvių kalbos leksikografijos ir raštijos raidos, o Anykščių kraštas šiandien saugo jo atminimą.
Svarbią vietą Anykščių kultūros istorijoje užima ir Galina ir Vytautas Germanavičiai – du žmonės, kurių gyvenimas ir kūrybinė veikla neatsiejami nuo Viešintų ir viso Anykščių krašto kultūrinio gyvenimo. Režisieriai ir kultūros organizatoriai daugelį metų telkė vietos žmones teatrinei veiklai, ugdė jaunąją kartą ir kūrė išskirtinę etnokultūrinę aplinką.
Galina Germanavičienė buvo muzikos pedagogė, režisierė ir kultūros organizatorė, vaikų folkloro teatro „Žaginys“ įkūrėja ir vadovė. Jos režisuoti spektakliai buvo rodomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Suomijoje, Japonijoje, Lenkijoje. „Žaginys“ tapo pirmuoju Anykščių krašto meno mėgėjų kolektyvu, įvertintu „Aukso paukštės“ nominacija.
Vytautas Germanavičius buvo Viešintų klojimo teatro vadovas ir režisierius, daugiau kaip du dešimtmečius telkęs įvairaus amžiaus viešintiškius ir puoselėjęs klojimo teatro tradiciją. Jo pastatymai ne kartą pelnė Lietuvos ir tarptautinių teatrų festivalių apdovanojimus. Už kultūrinę veiklą jam įteikta Boriso Dauguviečio premija, Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija ir kiti apdovanojimai. Abu menininkai savo veikla reikšmingai prisidėjo prie Anykščių krašto kultūros gyvybingumo.
Dar vienas kandidatas – monsinjoras Albertas Talačka, ilgametis Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas, kultūrininkas, kolekcininkas ir meno mecenatas. Jo dėka Anykščių bažnyčia sovietmečiu tapo išskirtine profesionalaus sakralinio meno erdve. Įgyvendinant jo sumanymą, šventovei kūrė žinomi Lietuvos dailininkai ir skulptoriai.
A. Talačkos kultūrinis palikimas neapsiribojo bažnyčia. Testamentu Anykščių parapijai jis paliko asmeninę meno kolekciją, biblioteką ir archyvą. Jo sukauptoje kolekcijoje – XVII amžiaus flamandų tapytojų kūriniai, istorinių asmenybių portretai ir kiti vertingi meno darbai. Šis palikimas šiandien saugomas Anykščių menų centre.
Tarp kandidatų – ir Antanas Žukauskas-Vienuolis, rašytojas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas ir visuomenininkas, kurio vardas tapo neatsiejama Anykščių kultūrinio tapatumo dalimi. Gimęs Ažuožeriuose, didžiąją gyvenimo dalį jis buvo susijęs su Anykščiais. Savo kūryboje rašytojas įamžino krašto gamtą, žmones ir legendas, o praktine veikla prisidėjo prie Anykščių kultūrinio paveldo išsaugojimo.
1927 metais A. Žukauskas-Vienuolis Anykščiuose įkūrė Antano Baranausko muziejų – pirmąjį memorialinį muziejų Lietuvoje. Jis išsaugojo Baranausko klėtelę, rūpinosi muziejinio paveldo apsauga, prisidėjo prie Jono Biliūno atminimo įamžinimo ir Anykščių krašto kultūros paveldo puoselėjimo. Jo veikla leido pamatus tam, ką šiandien vadiname Anykščių kultūrinio turizmo tradicija.
Dabarties šviesuoliai Šiandien Anykščių krašto vardą Lietuvoje ir už jos ribų garsina nauja kūrėjų bei profesionalų karta.
Tarp kandidatų – Gabija Dilytė, daugkartinė Lietuvos imtynių čempionė, iš Kavarsko kilusi sportininkė. Savo sportinį kelią ji pradėjo Anykščių kūno kultūros ir sporto centre, o vėliau tapo pirmąja Lietuvos moterų imtynininke, dalyvavusia olimpinėse žaidynėse.
2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse G. Dilytė užėmė septintąją vietą. Jos pasirodymai tarptautinėse varžybose prisideda prie Anykščių krašto sporto tradicijų tęstinumo ir rodo jauniems krašto žmonėms, kad profesionalaus sporto aukštumų galima siekti ir pradedant regiono sporto centre.
Rašytojas, publicistas, žurnalistas ir kraštotyrininkas Rimantas Povilas Vanagas savo kūryboje ypatingą dėmesį skiria gimtajam Anykščių kraštui. Daugiau kaip 30 knygų autorius nuo 2002 metų kuria dokumentinės prozos seriją „Sieliai“, kurioje pasakoja Anykščių krašto žmonių likimus ir istorines patirtis.
Jo kūryba įvertinta įvairiomis literatūros ir kultūros premijomis, tarp jų – Teresės Mikeliūnaitės kultūros, Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Baranausko ir Žemaitės literatūrinėmis premijomis bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija. 2026 metais R. P. Vanagui skirta Ruvino Būno premija už lietuvių ir žydų bendros istorinės atminties puoselėjimą ir Lietuvos žydų kultūros paveldo aktualinimą. Rašytojas yra Anykščių rajono garbės pilietis.
Anykščių krašto istoriją ir kultūrinę atmintį savo kūryboje įprasmina ir Romualdas Inčirauskas – menininkas, skulptorius, medalininkas ir profesorius. Gimęs Anykščiuose, daugiau kaip penkis dešimtmečius jis kuria ir ugdo naujas menininkų kartas.
Jo kūryboje svarbią vietą užima Lietuvos istorija, kultūrinė tapatybė ir Lietuvos žydų istorijos atmintis. Anykščiuose menininkas sukūrė skulptūrinių ir reljefinių objektų ciklą, skirtą buvusios žydų bendruomenės atminimui, taip pat įamžino iškilių anykštėnų – Alberto Talačkos, Jono Biliūno, Antano Baranausko ir kitų – atminimą. 2019 metais R. Inčirauskui įteiktas medalis „Už nuopelnus Anykščiams“, o 2024 metais jis apdovanotas Ruvino Būno vardo premija.
Į dabarties šviesuolių sąrašą pateko ir Valdas Papievis – iš Anykščių kilęs rašytojas, jau daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenantis Paryžiuje. Jo kūryboje nuolat sugrįžta gimtojo krašto atmintis, vaikystės patirtys ir namų tema. Rašytojas yra Anykščių krašto garbės ambasadorius Prancūzijoje.
V. Papievio kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, Antano Baranausko literatūrine premija ir kitais apdovanojimais. Jo romanai „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, „Eiti“, „Brydė“ ir kiti kūriniai išsiskiria poetiška kalba, dėmesiu žmogaus vidiniam pasauliui, atminčiai ir laiko tėkmei. 2025 metais romanas „Įkaitęs pasaulis“ buvo pripažintas geriausia lietuvių autorių grožinės prozos knyga „Metų knygos“ rinkimuose.
Susiję straipsniai
Sporto srityje Anykščių vardą garsina Vytautas Strolia – Lietuvos olimpietis, slidininkas ir biatlonininkas, savo sportinį kelią pradėjęs gimtajame mieste. Treniruotės Anykščių kūno kultūros ir sporto centre tapo jo kelio į Lietuvos rinktinę ir tarptautines varžybas pradžia.
V. Strolia Lietuvai atstovavo ketveriose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jo sąskaitoje – aukšti rezultatai pasaulio taurės etapuose, Lietuvos čempiono titulai ir pasirodymai aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose. Greta sporto jis aktyviai prisideda prie gimtojo krašto gyvenimo, puoselėja aktyvaus gyvenimo būdo idėjas ir yra karys savanoris.
Šių kandidatų istorijos skirtingos, tačiau jas jungia Anykščiai. Vieni jų kūrė Lietuvos kultūros ir kalbos istoriją prieš kelis šimtmečius, kiti išsaugojo krašto atmintį, kūrė teatrą, meną ir muziejus, dar kiti šiandien savo knygomis, kūryba ar sporto pasiekimais Anykščių vardą išneša į Lietuvą ir pasaulį.
Kviečiame susipažinti su kandidatais, prisiminti jų darbus ir pasiekimus bei atiduoti savo balsą už tuos Anykščių krašto žmones, kurių istorija, jūsų nuomone, turėtų būti išgirsta visoje Lietuvoje.
Kviečia kiekvieno krašto žmones rinkti savo šviesuolius
„Lietuvos saga“ – naujienų portalo Lrytas iniciatyva, kviečianti atsigręžti į skirtingų Lietuvos kraštų žmones. Projekto metu 60 Lietuvos savivaldybių gyventojai kviečiami išrinkti po du savo krašto šviesuolius – vieną praeities ir vieną dabarties asmenybę.
Tai nėra vien žinomiausių šalies žmonių rinkimai. Iniciatyva siekia atkreipti dėmesį į asmenybes, kurių darbai ir idėjos paliko arba palieka ryškų pėdsaką konkrečiame krašte – kultūroje, moksle, švietime, mene, sporte, visuomeninėje veikloje, versle ar kitose srityse.
Kandidatų sąrašus pateikia kiekvieno krašto savivalda, už juos balsuoja komisija, o galutinį žodį taria visuomenė – už savo krašto žmones gali balsuoti visi norintys.
Kas mėnesį Lrytas pristato dviejų kraštų nominantus, o gyventojai visą mėnesį gali balsuoti už savo krašto šviesuolius. Projektas tęsis net trejus metus.
Šiuo metu vyksta balsavimas už Anykščių, Alytaus ir Alytaus rajono krašto žmones. Susipažinti su kandidatais ir atiduoti savo balsą galite čia.