Į posėdį liudytojais pakviesti Laimutės Stankūnaitės tėvai Stasys Stankūnas ir Tatjana Stankūnienė, taip pat Violeta Dedovienė ir Marius Kuprevičius.
Teismas pranešė, kad liudytojos Laimos Bloznelytės apklausa perkeliama į rugsėjo 27-ąją, nes onkologė, viešai kalbėjusi apie dėmes ant A. Ūso kūno, yra išvykusi į svarbią komandiruotę.
Prieštaravo draugystei su D. Kedžiu
„Mergaitė jau pamiršo pimpalus ir sysalus“, - pasidžiaugė į Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą atvykusi L. Stankūnaitės motina Tatjana. L. Stankūnaitės tėvai davė parodymus byloje, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas mažametės mergaitės tvirkinimu.
Stasys Stankūnas pasakojo, kad jie su žmona prieštaravo paauglės dukters draugystei su dvigubai vyresniu Drąsiumi Kedžiu. Dukra su tėvų nuomone nesutiko. „Ji troško laisvės, tą laisvę ir gavo“, - pasakojo S. Stankūnas.
S. Stankūnas svarstė galimybę kreiptis į policiją, kad 16 metų dar neturinti dukra su D. Kedžiu turėjo lytinių santykių. Tėvas pasakojo, kad dar nepilnametė į Kedžių namus persikėlusi dukra nebuvo laiminga. Patyrusi sugyventinio smurtą, ji du kartus buvo grįžusi pas tėvus.
Konfliktas dėl mergaitės tarp L. Stankūnaitės ir D. Kedžio prasidėjo jai išėjus iš Kedžių namų. „Tuomet D. Kedys mūsų šeimą norėjo padaryti asocialia, vedė įvairias komisijas ir norėjo įrodyti, kad mergaitė čia gyventi negali“, - teisme pasakojo S. Stankūnas.
Vėliau L. Stankūnaitė iš tėvų namų persikėlė į A. Ūso surastą butą.
Apie seksą nekalbėjo
A. Ūsas pas Stankūnus lankėsi tris kartus, tačiau bendraudavo ne su mergaite, o su suaugusiais - tardavosi, kaip L. Stankūnaitei atgauti dukterį. Dėl teisės auginti vaiką kovojusios moters tėvams jis patarė su Kedžiais visus klausimus spręsti taikiai.
S. Stankūnas tvirtino, kad A.Ūsas jų namuose niekada nevaikščiojo su trumpikėmis, kaip ankstesniuose posėdžiuose pasakojo D. Kedžio tėvai. „Jo tėvai niekada nebuvo peržengę mūsų namų slenksčio, todėl to matyti negalėjo“, - aiškino S. Stankūnas.
Vyras pasakojo, kad gyvendama pas juos mergaitė niekada nekalbėdavo nei apie seksą, nei apie lytinius organus. S. Stankūnas įsitikinęs, kad tokių žodžių anūkė išmoko D. Kedžių namuose. Mergaitė niekada nekalbėdavo ir apie A. Ūsą.
Po gimdymo - lyg iš koncentracijos stovyklos
T. Stankūnienė pasakojo, kad jaunesnioji dukra Laimutė, išėjusi iš namų, kurį laiką ji gyveno pas seserį Violetą Naruševičienę, kuri turėjo erdvų butą.
Kai L. Stankūnaitė pastojo, D. Kedys ją pasikvietė į savo namus. T. Stankūnienė įsitikinusi, kad tai jis padarė tik bijodamas, kad nebūtų apkaltintas dėl lytinių santykių su nepilnamete. Moteris pasakojo, kad pas Kedžius gyvendama dukra kone kasdien verkdavo.
„Po gimdymo ji atrodė lyg iš koncentracijos stovyklos - išvargusi, pamėlynavusi. Man buvo sunku į ją žiūrėti“, - pasakojo T. Stankūnienė. Pas namiškius ji sugrįžo, kai mergaitei buvo pusantrų metų.
Netrukus prasidėjo kova dėl mergaitės auginimo - teismas nusprendė, kad ji turi gyventi pas D. Kedį.
„Taikos sutartis, pagal kurią mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas tėvą, buvo didžiausia mūsų dukters klaida“, - kalbėjo S. Stankūnas. Tuomet A. Ūsas tapo vieninteliu L. Stankūnaitės pagalbininku, padėjusiu kovoti dėl dukters.
„Jis kaip angelas, turbūt pats Dievas man jį siuntė“, - tokius L. Stankūnaitės žodžius teisme citavo jos motina.
Mergaitė turi paslaptį?
Teisme parodymus davė ir buvęs Garliavos aktyvistas Marius Kuprevičius. Jis vadovavo žmonių miniai, kurie prie Kedžių namų protestavo prieš 2010 metų gegužės 14 dienos teismo sprendimą grąžinti mergaitę motinai.
Jis pasakojo, kad iš anksto tikėjosi L. Stankūnaitei palankaus teismo sprendimo, todėl ruošėsi protestams. Teismo antstoliams atvykus į Garliavą paimti mergaitės, minia jiems užstojo kelią.
Protestų akcijas rengusį M. Kuprevičių pribloškė tai, kad į Kedžių namus atėjusi jų kaimynė Olga mažametės mergaitės primygtinai klausinėjo, ką su ja daro pedofilai.
Vyrą nustebino, kad mergaitė apie patirtą prievartą pasakodavo ramiai, lyg apie žaidimus. Apie pedofilus mergaitės klausinėjančią Olgą jis matė mažiausiai tris kartus. Auklė su mergaite apie tai kalbėdavosi kieme. Kad negirdėtų aplinkiniai, mergaitei ant galvos ji kartais užmesdavo antklodę.
Tuo pasipiktinęs M. Kuprevičius prašė kitų žmonių, kad prie mažametės neprileistų šios moters.
„Aš manau, kad su prievartą patyrusiu vaiku apie tai kalbėti nereikėtų“, - sakė vyras.
Lyderis Kedžių namuose
Kartą kaimynę nuo mergaitės nuvarė jis pats ir paprašė, kad L. Stankūnaitės dukra jam papasakotų, kas vyko. Mergaitė nusisuko, užsidengė rankomis veidą ir sukniubo prie baseino. „Tada supratau, kad vaikas turi paslaptį“, - pasakojo M. Kuprevičius.
Išsigandusią ir verkiančią mergaitę jis nuvedė pas senelę Laimą Kedienę. Jis buvo įsitikinęs, kad būtent ši moteris labiausiai saugojo mergaitę nuo pedofilų.
„Mačiau, kad vaikas yra traumuojamas, o šeimos nariai tą toleruoja, todėl norėjau Olgą atitraukti nuo mergaitės“, - pasakojo liudytojas, Kedžių namuose praleidęs apie savaitę. Jis buvo įsitikinęs, kad turi teisę kištis į šeimos gyvenimą.
„Ten buvo chaosas ir reikėjo imtis lyderio vaidmens. Man tapti lyderiu leido L. Kedienė, kuri buvo tų namų šeimininkė“, - kalbėjo M. Kuprevičius.
Tuomet Kedžiams uoliai talkinęs M. Kuprevičius ėmėsi ieškoti trečiojo pedofilo, nes mergaitė kalbėdavo apie du - A. Ūsą ir Joną. Buvo kalbama, kad pedofilas, vardu Aidas, gali būti Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aidas Mieželis. Juo domėtis pradėjusiam M. Kuprevičiui kilo įtarimų, kad trečiasis pedofilas - išgalvotas. Vėliau buvo pradėta pedofilija įtarinėti Vaidą Milinį.
Apie tai, kas vyko Kedžių namuose, atvirai pasakojęs M. Kuprevičius teigė tai darantis ne dėl to, jog buvo nubaustas už protestų organizavimą ir patyrė teisėsaugos spaudimą. „Mane gali persekioti nors V. Landsbergio marsiečiai, aš noriu teismui papasakoti tiesą“, - kalbėjo M. Kuprevičius.
Teisme - ašaros
Prieš savaitę teisme liudijo ir pati L. Stankūnaitė. Tąkart teisme ašaras nusišluosčiusi moteris prabilo, jog buvęs sugyventinis D. Kedys jos akivaizdoje vartojo narkotikus, ją žemino ir tampė už plaukų. Savo įtūžį jis ne kartą liejo ir vaikų darželiuose.
„Man sunku prie svetimų žmonių pasakoti apie savo gyvenimą“, – ištarė į apklausą Vilniaus 2-ajame apylinkės teisme atvykusi 24 metų L. Stankūnaitė.
Per tarnybinį įėjimą L. Stankūnaitę atlydėjo kaukėti apsaugininkai, kurie ją saugojo ir per teismo posėdį. Liudytoja buvo apklausta viešai.
Žiūrovai ir žurnalistai iš salės buvo išprašyti tik apklausos pabaigoje – prokuroras norėjo pateikti keletą klausimų apie intymų gyvenimą.
