Kauno apygardos teismas 2009 metų vasario 2 dieną nuosprendžiu A. Geležių buvo išteisinęs. Šis nuosprendis dabar panaikintas.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A.Geležių dėl nužudymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad jo dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme neįrodytas.
Teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad A.Geležius tyčia itin žiauriai nužudė du bejėgiškos būklės žmones. Teismas analizavo visus surinktus įrodymus, taip pat byloje esančius liudytojų parodymus, juos analizavo ir siejo su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuosprendį iš esmės tik A. Geležiaus parodymais, o ne byloje surinktų ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pranešimo, nusprendžiu buvo iš dalies patenkinti ir dviejų nukentėjusių ieškiniai, joms priteista po 150 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų prašytų 1 mln. ir 0,5 mln. litų priteisimas prieštarautų teismų praktikai ir protingumo kriterijams.
Be to, A. Geležius Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir už tai, kad 2006 metais, būdamas areštinėje, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti 20 tūkst. litų kyšį valstybės tarnautojui, kad šis nevykdytų aktyvių bylos tyrimo veiksmų ir padėtų pakeisti kardomąją priemonę švelnesne.
Bylos duomenimis, A. Geležius kaltinamas 1994 metų pavasarį žiauriai nužudęs du vyrus, kurie neva buvo apvogę jo brolį.
Ikiteisminis tyrimas dėl dviejų asmenų dingimo pradėtas 1994 metais Marijampolės rajono policijos komisariate, tačiau nenustačius galimų įtariamųjų buvo sustabdytas. Po dešimties metų, 2004 metų birželį, bylą perėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai.
Pareigūnai teigė surinkę duomenų, kad Kalvarijos miestelio gyventojas A. Geležius, siekdamas susigrąžinti pagrobtus pinigus, kankino, o vėliau žiauriai nužudė to paties miestelio gyventojus - Raimondą Akelį ir Zenių Valinčių. Nužudytųjų kūnai iki šiol nerasti.
Pareigūnų surinktais duomenimis, kaltinamasis veikė pagal savo kruopščiai parengtą planą. A. Geležiumi pareigūnai susidomėjo, kai kalėjime atsidūręs jo pusbrolis Algirdas Vasiliauskas ėmė pasakoti apie tariamas A. Geležiaus žmogžudystes.
Pats A. Vasiliauskas buvo nuteistas už tai, kad, norėdamas atkeršyti pusbroliui A. Geležiui už 1999 metais neva pasisavintą kontrabandinių cigarečių krovinį, 2004 metais suorganizavo pastarojo nužudymą. Vykdytojui duoti 600 litų šaunamajam ginklui bei 200 JAV dolerių ir 280 litų „avansas“. Tačiau nusikaltimas iki galo nebuvo įvykdytas.
Operatyvinio tyrimo metu nustatytas A. Geležiaus nužudymo užsakovas. Kriminalistai turėjo duomenų, kad nusikaltimas gali būti įvykdytas bet kuriuo metu, todėl buvo nuspręsta nelaukti ir įtariamąjį išprovokuoti. Pareigūnai inscenizavo A. Geležiaus dingimą - netoli Kalvarijos esančio Jurgežerių ežero pakrantėje pastatė jo automobilį „Mazda 626“, ant kurio paliko panašių į kraujo dėmių, taip pat pakrantėje imitavo neva įvykusių grumtynių pėdsakus. Žiniasklaidai pranešta apie tariamą A. Geležiaus dingimą ir įtarimus, esą jis gali būti pagrobtas arba nužudytas.
A. Vasiliauskas dėl šio nusikaltimo buvo nuteistas kalėti pusseptintų metų, tačiau vėliau buvo išteisintas. Kalėjime atsidūręs A. Vasiliauskas pareigūnams papasakojo, kad jo pusbrolis prieš daugelį metų užsakė nužudyti du vyrus. Tada A. Geležius išvyko iš Lietuvos ir pasislėpė. Jis buvo patekęs į Lietuvos policijos ieškomiausių asmenų sąrašą. Vėliau įtariamasis pats atvyko į prokuratūrą ir pasidavė pareigūnams. Įtariama, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. Geležius pasiūlė 20 tūkst. litų kyšį bylą tiriančiam Kriminalinės policijos biuro pareigūnui, kad šis nevykdytų aktyvių bylos tyrimo veiksmų. Tačiau tyrėjo papirkti nepavyko.
Ši byla teismą pasiekė tik po keliolikos metų, tyrimas buvo porą kartų sustabdytas ir vėl atnaujintas.
Ši byla jau buvo nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme - 2010 metų pabaigoje buvo paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, tačiau jis vėliau buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Generalinės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašė apygardos teismo nuosprendį panaikinti, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir skirti A. Geležiui 20 metų nelaisvės, bausmę atliekant kalėjime, bei visiškai tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių ieškinius. Dar viena nukentėjusioji prašė A. Geležiui skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
A. Geležiaus įgaliojimai savivaldybės taryboje nutraukti 2006 metais.
