Kauno apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du nuteistieji kaltinami mirtinai sumušę likimo draugą – Lietuvoje kalėjusį 30-metį Rumunijos pilietį Julianą Dopceą.
Už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams jam buvo skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvių kalbos nemokėjusiam, tik angliškai kalbėjusiam rumunui lietuviai mirties nuosprendį paskelbė už tai, kad priklausydamas žemiausiai nuskriaustųjų kastai valgykloje išdrįso paimti dubenį sriubos nuo vadinamosios „bachūrų“ kastos stalo.
Pagal nerašytas ir kalėjimo administracijos toleruojamas taisykles, už tai, kad nuo „bachūrų“ stalo paimamas maistas, nuskriaustųjų kastai priklausančiam išsišokėliui gresia bausmė – mušimas pagaliu per nugarą, kojas bei užpakalį. Egzekuciją vykdo patys nuteistieji, tačiau patys „bachūrų“ kastos atstovai rankų nesitepa.
Kaltinimai mirtinai sumušus nelaimėlį pareikšti dviem ne kartą teistiems veikėjams – 24 metų Ernestui Zarauskui ir 25-erių Tomui Petkui.
Gyvybės kaina - „bachūrų“ sriuba
Rumunijos piliečio mirtimi pasibaigusi egzekucija buvo surengta praėjusių metų kovo 11-ąją. Bylos duomenimis, Pravieniškių pataisos namų pirmosios valdybos valgykloje J. Dopcea paėmė nuo kito stalo lėkštę su sriuba ir ją suvalgė.
Vien tai, kad nuskriaustųjų kastai priklausantis, už pasipriešinimą pareigūnams Lietuvoje bausmę atliekantis rumunas išdrįso nusižengti nerašytoms kalėjimo taisyklėms, nepaprastai papiktino valgykloje buvusius „bachūrus“.
„Valgykloje tuo metu buvo apie 150 žmonių. Paėmus lėkštę kaliniai sujudo, apie 20 nuteistųjų garsiai reiškė nepasitenkinimą“, - teisme liudijo Pravieniškių prižiūrėtojas.
Nors prižiūrėtojai turėjo suprasti, kuo baigsis „bachūrų“ nepasitenkinimo protrūkis, nieko nedarė, kad užkirstų kelią egzekucijai.
Mušė, tačiau užmušti nenorėjo
Tos pačios dienos popietę du kaliniai gyvenamosiose patalpose nelaimėlį rumuną žiauriai sumušė. Pasak teisėsaugininkų, T. Petkus laikė rumuno rankas, o E. Zarauskas tarp lovos atramų paguldytą ir pasipriešinti negalėjusį žmogų talžė mediniu pagaliu.
Teisme E. Zarauskas kaltu prisipažino tik iš dalies. Jis neigė, kad buvo iš anksto susitaręs su T. Petkumi surengti egzekuciją, tikino nenorėjęs žudyti žmogaus.
„Jis mane įžeidinėjo, taip ir išėjo“, - sakė E. Zarauskas.
Abu teisiamieji atsisakė liudyti, jie pasinaudojo teise duoti parodymus tik tada, kai bus apklausti visi liudininkai.
Merdinčiam žmogui nekvietė greitosios pagalbos
Bylos duomenimis, sunkiai sužeistas rumunas lovoje pragulėjo nuo 15 iki 21 val. Prižiūrėtojai į jį dėmesį atkreipė tik tada, kai vakarinio patikrinimo metu kalinys nebesugebėjo pakilti iš lovos.
Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje galioja žmogaus gyvybę visiškai nuvertinančios ne tik kalinių, bet ir administracijos taisyklės. Net sunkiai sužalotam žmogui greitosios pagalbos niekas nekviečia, į artimiausią ligoninę jis gabenamas specialiuoju etapu – kaliniams gabenti skirtu sunkvežimiu.
Šie šokiruojantys faktai paaiškėjo teisme prakalbus žvėriškai sumuštą rumuną gelbėti bandžiusiai slaugytojai Rasai Pavilionienei. Moteris prisiminė, kad praėjusių metų kovo 11-osios vakarą atėjo į medicinos dalį ir ten rado ant paklodžių atneštą sumuštą vyrą.
„Jo būklė buvo kritinė, visas kūnas buvo nusėtas kraujosrūvomis. Žmogus dar bandė kažką sakyti, bet jau nieko nesupratau“, - liudijo medikė.
Pasak moters, egzekuciją patyrusio rumuno kraujo spaudimas buvo nukritęs iki gyvybei pavojingos ribos ir toliau mažėjo, o pulsas buvo sunkiai beužčiuopiamas.
Tačiau merdinčiam žmogui kviesti specialia reanimacine įranga aprūpinto greitosios pagalbos automobilio niekas nesiteikė. Nuspręsta rengti specialųjį etapą ir kaliniams gabenti skirtu automobiliu mirštantį žmogų vežti į Kauno klinikų reanimaciją. Preliminariais skaičiavimais, pasirengimas truko apie pusvalandį.
„Pas mus nėra to (praktikos. – Red.) kviesti greitosios medicinos pagalbos automobilį. Įvertinę sveikatos būklę ligonį patys vežame į artimiausią gydymo įstaigą“, - kalbėjo medikė.
Slaugytoja teisme tikino, kad automobilyje bandė gelbėti rumuno gyvybę „kiek leido sąlygos“, dėjo deguonies kaukę, darė širdies masažą. Tačiau pastangos buvo bevaisės, atvykus į Kauno klinikas kaliniui buvo konstatuota mirtis.
Mirties priežastis – trauminis šokas
Pakeliui į Kauno klinikų reanimaciją mirus žiauriai sumuštam žmogui teismo medicinos ekspertai ilgai negalėjo nustatyti jo mirties priežasties. Konstatuota, kad lazda suduoti smūgiai sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tik po trijų mėnesių prokurorai gavo ekspertų išvadą, kad rumuno mirties priežastis - nežmoniško skausmo sukeltas trauminis šokas.
„Žmogus kentė nežmoniškus skausmus, ir jo širdies tiesiog neatlaikė“, - lrytas.lt sakė rumuno mirties aplinkybes tyrę teisėsaugininkai.
Teisme bus aiškinamasi, ar laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba butų išgelbėjusi žvėriškai sumušto jauno rumuno gyvybę.
