Kuo 66 metų Genė Kulikauskienė užburia pensininkus, kad jie sutinka užstatyti savo butus, imti paskolas ir jai atiduoti pinigus?
Tai teismai jau bandė išsiaiškinti ne kartą. Dabar Vilniaus apylinkės teisme to paties buvo klausiama teisininko, buvusio KGB majoro Vlado Gulbino bei buvusio Vilniaus miesto tarybos nario Grigorijaus Žaunerovo, rašo „Lietuvos rytas".
Teisia motiną ir dukterį
„Moteris eina į bažnyčią, jos namuose buvo pilna šventųjų paveikslų. Be to, mačiau, kaip gudriai ji sukosi Maskvoje”, – pasakojo Rusijos sostinėje su G.Kulikauskiene susipažinęs, o vėliau jos kaimynu tapęs V.Gulbinas.
Du kartus už sukčiavimą teista G.Kulikauskienė prieš teismą stojo kartu su savo dukterimi 47 metų Loreta Norkūniene.
Kol buvo tiriama ši byla, G.Kulikauskienė išklausė dar vieną teismo nuosprendį ir buvo nuteista 4 metams nelaisvės, tačiau šis nuosprendis apskųstas.
Vilniaus apylinkės teismui atvertus naują G.Kulikauskienės bylą, paaiškėjo, kad nuo moters nukentėjo ir jos sesers sūnus Darius Rimkus. Nors dėl gudrios tetos vilnietis patyrė nemažai nemalonumų, jis teigė giminaitei pretenzijų neturintis.
Vyras nežinojo, kuo dirba
Bylos duomenimis, G.Kulikauskienė savo sūnėnui pateikė ne vieną staigmeną. 2008 metais ji sudarė darbo sutartį ir įdarbino D.Rimkų savo dukters L.Norkūnienės įkurtoje siuvykloje „Santa Lora”.
Kad dirba šios bendrovės vadybininku, D.Rimkus sužinojo tik sulaukęs sugyventinės priekaištų, kad namo neparneša uždirbtų pinigų.
Moteris pamatė darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad D.Rimkus per mėnesį uždirba 2,5 tūkstančio litų, o per pusmetį jam buvo išmokėta 15 tūkstančių litų.
Netrukus vyro laukė dar viena staigmena. Darbo birža pareikalavo, jog joje registruotas bedarbis grąžintų išmokėtas pašalpas, nes nepranešė, kad susirado darbą. Darbo biržai jis turi sumokėti per 2 tūkstančius litų.
Teisme D.Rimkus tikino nežinojęs ne tik apie tai, kad dirba pusseserės siuvykloje. Jis nebuvo net girdėjęs, kad giminaitė užsiima tokiu verslu.
Prislėgė svetima paskola
Tik per apklausas policijoje D.Rimkus prisiminė, kad savo tetai G.Kulikauskienei buvo davęs pasą ir ištuokos liudijimą. Giminaitė jam žadėjo surasti gerai mokamą darbą Rusijoje, o paso esą reikėjo šios šalies vizai.
Sūnėno dokumentus paėmusi G.Kulikauskienė jokio darbo jam taip ir nepasiūlė.
D.Rimkų rimčiausi nemalonumai užgriuvo prieš porą metų, kai jis gavo antstolių laišką. Jame buvo nurodyta, kad Grigiškių kredito unijai vyras skolingas beveik 62 tūkstančius litų.
Kartu su sugyventine į Grigiškių kredito uniją nuvažiavęs vilnietis išsiaiškino, kad jis laiduoja už V.Gulbino paimtą paskolą. Nors šioje kredito unijoje D.Rimkus lankėsi pirmą kartą, ant sutarties pamatė savo asmens duomenis ir parašą. Jis buvo suklastotas.
Kredito unijos vadovė paprašė dėl to niekam nesiskųsti ir tą pačią dieną išsikvietė G.Kulikauskienę. Ji perrašė sutartį ir nurodė, kad už V.Gulbinui suteiktą paskolą atsako pati, bet D.Rimkui dėl padirbtų parašų ne kartą teko aiškintis policijoje.
Paskolino skolintus pinigus
Kaip nepažįstamas bedarbis tapo paskolos laiduotoju, teismui paaiškino pats V.Gulbinas.
2008 metų rudenį G.Kulikauskienė jam pasiūlė paimti 60 tūkstančių litų paskolą. Ji įtikino turinti ir laiduotoją – savo sesers sūnų.
V.Gulbinas ruošėsi remontuoti butą, todėl šiuo pasiūlymu susigundė. Jam nekilo įtarimų ir dėl G.Kulikauskienės pasiūlyto laiduotojo.
„Esu buvęs pas dvi jos seseris, mačiau, kad gražiai, tvarkingai gyvena. Todėl viskas atrodė realu”, – pasakojo pensininkas.
Jam pasirodė keista tik tai, kad laiduotojas neatvažiavo į Grigiškių kredito uniją, o sutartis už jį pasirašė G.Kulikauskienė. Moteris tikino, kad sūnėnas dirba Rusijoje ir su juo viskas sutarta.
V.Gulbinas paėmė 60 tūkstančių litų paskolą. 20 tūkstančių litų jis pasiliko sau, o likusius tą pačią dieną paskolino G.Kulikauskienei.
Moteris jam buvo pasakojusi, kad Rusijoje žada pradėti verslą – prekiauti dėvėtais drabužiais.
Jo žiniomis, G.Kulikauskienė į Rusiją iš tiesų bandė vežti didelį kiekį dėvėtų drabužių, tačiau krovinio nepraleido pasienio tarnybos.
Atiduoda pusę pensijos
Pinigų iš V.Gulbino pasiskolinusi G.Kulikauskienė juos žadėjo grąžinti vėliausiai per metus, tačiau pensininkas jų vis nesulaukė.
Kai užsimindavo apie negrąžinamą skolą, G.Kulikauskienė įtikinamai aiškindavo, kad verslo reikalai tuoj pajudės.
Kartą ji teigė, kad vakare iš Ukrainos turi atskristi bankininkas, kuris jai padės padengti paskolas. Norėdamas įsitikinti, ar kaimynė sako tiesą, V.Gulbinas paklausė, kada leidžiasi jo lėktuvas.
Pensininkas internete patikrino jos nurodytą laiką – lėktuvas iš Kijevo Vilniuje turėjo leistis kaip tik tuo metu.
Pinigų iš G.Kulikauskienės neatgavo nei V.Gulbinas, nei Grigiškių kredito unija. V.Gulbino skola išaugo iki 62 tūkstančių litų, o antstoliai kas mėnesį pasiima pusę jo pensijos.
Tik pradėjus ikiteisminius tyrimus V.Gulbinas sužinojo, kad pateko į teisėsaugai gerai žinomos aferistės pinkles.
„Aš neįsivaizduoju, ką ji veikia su tais pinigais, gal iš jų daro salotas su majonezu?” – sužinojęs, kiek nuostolių yra padariusi jo pažįstama, stebėjosi pensininkas.
