Vekselius klastojęs ir net savo motiną apgavęs vyras spalio mėnesį nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
Dar vieno nuosprendžio sulaukė ir kaltinamasis verslininkas Marijanas Romanovskis. Vilniaus rajone veikiančios Rukainių pirties savininkas buvo nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Pareigūnai išsiaiškino, jog verslininkas buvo sukūręs baltąją ir juodąją buhalteriją. Baltąsias pajamas jis įtraukė į buhalterinę apskaitą ir mokėdavo mokesčius o juodųjų – neapskaitė.
Kartu su juo teisiami buvęs Lietuvos pašto generalinis direktorius Andrius Urbonas, buvęs „Swedbank lizingo” komercinio transporto lizingo skyriaus vadovas Ramūnas Macas, paskolų tarnybos vadovas Paulius Čiapas, kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos paskolų komiteto pirmininkas Ruslanas Pogorelovas, ir panevėžietis bankroto administratorius Andrius Grigalauskas penktadienį jau tikėjosi išgirsti teismo nuosprendį, tačiau teisėjas nusprendė prie bylos prijungti kaltinamajam bei nukentėjusiajam paskelbtus naujus nuosprendžius ir paprašė banko „Swedbank“ suteikti papildomų duomenų apie pareikštą ieškinį.
Bankas iš kaltinamųjų nori prisiteisti kelis milijonus litų.
Kad nebūtų atskleistos banko bei klientų komercinės paslaptys, byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Prokuroras kaltinamiesiems siūlė skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 6 metų.
Teigiama, jog visi kaltinamieji veikė kaip bendrininkų grupė. Jie kaltinami tuo, jog rinko duomenis apie banko klientus. Įtariama, jog grupuotei vadovavo buvęs Lietuvos pašto vadovas A.Urbonas. Jį siūloma įkalinti šešeriems su puse metų.
Tyrimo metu nustatyta, kad keturi kaltinamieji surinko informaciją apie keturių įmonių finansinę padėtį ir siūlėsi tarpininkauti, kad būtų pratęstos paskolų ar išperkamosios nuomos sutartys. Už tai grupuotės nariai reikalavo pinigų.
Jie buvo pasiskirstę užduotis. Vieni rinko informaciją apie finansinių sunkumų turinčius banko klientus, kiti bandė juos priversti bendradarbiauti su kitais grupuotės nariais, tariamais konsultantais.
Norėdami sudaryti įspūdį, jog bando padėti verslininkams, tariami konsultantai specialiai vilkindavo banko ir paskolų prašančių bendrovių derybas. Per tą laiką sukčiai stengėsi sužinoti kuo daugiau informacijos apie įmonių veiklą bei jų finansinę situaciją.
