Iki šiol teismuose vien pergales šventusiam ir gudrybėmis savo verslo partnerius žlugdžiusiam milijonieriui 47 metų S.Rachinšteinui pastaruoju metu nebesiseka, rašo „Lietuvos rytas“.
Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjama byla dėl fiktyvių įmonių, žlunga jo viltis sulaukti senaties, o vakar aferų meistrą sulaikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Krėtė pagrindinį biurą
Dėl S.Rachinšteino veiklos šiuo metu vyksta keli ikiteisminiai tyrimai.
Vakar pareigūnai atliko kratas bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ biure Vilniuje, Savanorių prospekte.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, aptikta daug tyrėjus sudominusių dalykų.
Pastaraisiais metais ši bendrovė buvo tapusi S.Rachinšteino nekilnojamojo turto slėptuve.
Praėjusių metų duomenimis, jai priklausė 168 pastatai bei žemės sklypai.
Juos „Nekilnojamojo turto valdymas“ supirko iš kitų neoficialiai S.Rachinšteinui priklausančių bendrovių.
Verslininkas – be kabineto
Dar visai neseniai prekybos centrams patalpas nuomojusiai bendrovei „Serneta“ priklausė 98 pastatai ir žemės sklypai.
Kai šiai bendrovei iškilo bankroto grėsmė, net 95 pastatai buvo perleisti kitoms įmonėms.
Pirminiais duomenimis, kratos buvo atliktos ir kitų su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių patalpose.
Kur yra tikrasis nekilnojamojo turto nuoma bei prekyba užsiimančio S.Rachinšteino biuras, nežino net jo verslo partneriai.
Su statybos bendrovių vadovais bei būsimaisiais nuomininkais jis susitikdavo kuriai nors iš jo bendrovių priklausančiose kavinėse.
Senatis jau nebegrės?
Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, antstoliui ir teismams nežinomas ir jo namų adresas.
Neseniai Vilniaus apylinkės teismas internete viešai paskelbė, kad S.Rachinšteinas arba jo atstovai ateitų susipažinti su ieškiniu, nes teismo šaukimai grįžta neįteikti.
S.Rachinšteinas stropiai vaikšto tik į Vilniaus apygardos teismo (VAT) posėdžius, kuriuose nagrinėjamos prieš dešimtmetį galimai įvykdytos aferos.
Nors posėdžiai rengiami kiekvieną savaitę, pirmadienį teisėjų kolegija žadėjo kreiptis net į Nacionalinę teismų administraciją, kad ši byla būtų pripažinta prioritetine ir posėdžių datų nebereikėtų derinti su visais advokatais.
Atrodo, kad VAT gali nebeskubėti. Jei pareigūnai S.Rachinšteinui pareikš naujus kaltinimus, dešimtmečio aferų bylai senatis nebegrės.
Jei teisiamasis įvykdo kitą nusikaltimą dar nesibaigus teismo procesui, senaties terminas dėl ankstesnių nusikaltimų nebetaikomas.
Statybos baigiasi bankrotu
Nors S.Rachinšteino pavardė dažnai minima teismų užkulisiuose, jis pats vaikšto tik į VAT posėdžius. Kitose bylose – tik jo įsteigtų bendrovių pavadinimai ir nežinia kur esančių jų direktorių parašai.
Visi jo ieškinių sulaukę verslininkai tvirtino, kad dėl darbų bei užmokesčių tarėsi ne su dokumentuose minimais direktoriais, o su pačiu S.Rachinšteinu.
Nuostolių patyrusius verslo partnerius jis nuramindavo naujais pelningais užsakymais ir solidžiais avansais, nors tokie žaidimai baigėsi ne vienos statybų bendrovės bankrotu.
Milijonierius nekelia balso ir klausydamas priekaištų dėl nepagrįstų ieškinių.
„Aš turiu daugiau pinigų“, – tokį jo atsakymą išgirdo vienas nesibaigiančiomis bylomis pasipiktinęs verslininkas.
Sudegino bendrovės dokumentus
* Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės „Serneta“ veiklos FNTT bei prokuratūros nekart prašė ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Inspektoriai nustatė, kad „Serneta“ iš valstybės neteisėtai bando susigrąžinti 119 425 litų mokesčių permoką.
* Vilniaus apskrities VMI atstovai įsitikinę, kad „Serneta“ pateikė melagingus duomenis apie savo turto vertę, todėl kreipėsi į FNTT.
* Pareigūnai iš karto net nebandė aiškintis, ar duomenys apie 2006 metais bendrovės „Serneta“ turėtą turtą ir sumokėtus mokesčius teisingi.
* Su šiuo laikotarpiu susijusius „Sernetos“ dokumentus sudegino tuometis jos direktorius Sergejus Erokhinas. 2011 metų rugsėjį Vilniaus apylinkės teismas už tai jam skyrė baudą.
* Anksčiau VMI buvo nustačiusi, kad S.Rachinšteinas iš valstybės pasisavino per 1,5 milijono litų pridėtinės vertės mokesčio.
* VMI pareigūnai pastebėjo, kad S.Rachinšteinas 2000–2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta“ kasą įmokėjo beveik 6 milijonus litų.
* Milijonierius aiškino, kad 5 milijonai litų priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui. Turtingas tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta“ esą suteikė dar ir 12 milijonų litų paskolą.
* Tokia versija nei VMI, nei teismai nepatikėjo. 2011 metų pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo jį grąžinti valstybei 3 milijonus litų.
Įmonės nuolat dalijasi turtu
* Dėl S.Rachinšteino veiklos kelios dešimtys verslininkų kreipėsi ne tik į teisėsaugos pareigūnus, bet ir į politikus.
* Su S.Rachinšteino vardu siejama mažiausiai 17 įmonių. Statybomis bei patalpų nuoma užsiimančios bendrovės viena kitai pardavinėja nekilnojamąjį turtą ir teikia milijonines paskolas. Kai kuriai nors šių bendrovių iškyla bankroto grėsmė, turtas jau būna parduotas kitai.
* Vien bankrutuojančios bendrovės „Serneta“ skolos daugybei verslininkų siekia apie 13 milijonų litų, bet oficialiai ji nebeturi jokio turto.
* Teisininkai pastebėjo, jog pastaruoju metu „Sernetos“ veikla palaikoma vien tam, kad buvusiems verslo partneriams galėtų teikti įvairius ieškinius. Jie rašomi vienas po kito, nes ant bankroto ribos atsidūrusi įmonė atleidžiama nuo teismo mokesčių.
Pirko vieni, o mokėjo kiti
* Pareigūnai bando išnarplioti S.Rachinšteino įmonių pinkles, į kurias pateko nemažai verslininkų.
* Tyrėjai surinko duomenų, kad „Bordolina“ su įvairiomis bendrovėmis sudarydavo prekių pirkimo sutartis, tačiau už paimtas prekes sumokėdavo ne „Bordolina“, o kita su S.Rachinšteinu susijusi bendrovė – „Nekilnojamojo turto valdymas“.
* Po kiek laiko pas pirkėjus atvykdavo „Nekilnojamojo turto valdymo“ atstovai ir pateikę mokėjimo pavedimus pareikalaudavo prekių arba grąžinti pinigus.
* Prieš keletą metų santechnikos įrenginiais prekiaujanti bendrovė „Onninen“ pardavė „Bordolinai“ įvairių prekių, tačiau apie 100 tūkstančių litų už jas sumokėjo „Nekilnojamojo turto valdymas“.
* Po to ši bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu „Onninen“, reikalaudama priteisti sumas, kurios buvo sumokėtos už „Bordoliną“.
* Į panašias pinkles pateko ir vėdinimo įranga prekiaujanti bendrovė „VTS Vilnius“. 2011 metų vasarą verslininkai bendrovei „Bordolina“ pardavė vėdinimo įrangos. „Bordolina“ už pirkinį sumokėjo tik avansą – 36 300 litų ir liko skolinga beveik 85 tūkstančius litų.
* Metus likusių pinigų nesulaukę verslininkai nuvažiavo į Vilniuje, Žemynos gatvėje, statomą prekybos centrą atsiimti savo įrangos.
* Tuomet „Bordolina“ kreipėsi į policiją ir pareiškė, kad vėdinimo įrenginiai buvo pavogti.
* Sužinoję, kad įrenginius atsiėmė jų savininkai, policijos pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Po mėnesio „Bordolina“ pareiškė, kad neįvardyti prekybos centro savininkai dėl neveikiančios vėdinimo įrangos patyrė 200 tūkstančių litų nuostolių.
* Į tą pačią statybos aikštelę metalo konstrukcijas vežė ir bendrovės „Serfas“ bei „Toma“, tačiau „Nekilnojamojo turto valdymas“ abiem pareiškė ieškinius dėl neva nepristatytų prekių arba neatliktų darbų.
