Kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo ir poveikio liudytojams darymo pripažintam J.Varkulevičiui Šiaulių apygardos teismas skyrė pustrečių metų nelaisvės ir 75 MGL (9750litų) baudą.
Kartu su buvusiu direktoriumi į teisiamųjų suolą sėdusiai Lizdeikos gimnazijos raštinės vedėjai 63 metų Vitai Dzimidienei už dokumentų klastojimą skirta 2600 litų bauda.
Nuo bausmės išgelbėjo senatis
Bausmių sulaukė ir fiktyviai gimnazijoje įdarbinti asmenys.
Padėjimu piktnaudžiauti ir iššvaistyti turtą apkaltinti J.Varkulevičiaus pažįstami: 55 Gražvydas Bredulskis, 47 metų Vaidas Janauskas, už grotų turės praleisti po pusantrų metų.
Gimnazijoje fiktyviai įdarbintam J.Varkulevičiaus broliui 60 metų Eugenijus Varkulevičiui teismas skyrė vienus metus nelaisvės.
Dar vieną kaltinamąjį – J.Varkulevičiaus svainį 55 metų Algirdą Zimkų teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido suėjus senaties terminui.
Nuteistieji taip pat privalės atlyginti beveik ketvirčio milijono litų žalą – būtent tiek pinigų buvo išmokėta Lizdeikos gimnazijoje realiai nedirbusiems asmenims.
Apskundė iš darbo atleistas pedagogas
22 metus Lizdeikos gimnazijai vadovavęs J.Varkulevičius į pareigūnų akiratį pateko 2010-ųjų spalį, kai prokurorams pasiskundė vienas iš darbo šioje gimnazijoje atleistas pedagogas.
Dėl neteisėto atleidimo bylinėtis ėmęs šis darbuotojas pareiškė, kad gimnazijos direktorius J.Varkulevičius klastojo dokumentus, gimnazijoje buvo įdarbinęs žmonių, giminių ir draugų, kurie realiai čia nedirbo, o tik gaudavo algą.
Gavę skundą, pareigūnai patikrino Lizdeikos gimnazijos 1993–2010 m. finansinę veiklą.
Buvo išsiaiškinta, kad tuo laikotarpiu gimnazijoje atlyginimą gavo čia niekada nedirbę sargai, valytojai ir kiti pagalbiniai darbuotojai, kuriems buvo išmokėta 249 400 litų.
Tyrimą pradėjusiems pareigūnams įtarimų kilo dėl keturių Lizdeikos gimnazijos „darbuotojų“.
Tikino tapęs keršto auka
Įtarimų prislėgtas J.Varkulevičius bandė gintis tvirtindamas, kad paminėti žmonės mokykloje tikrai dirbo.
„Vienas jų buvo įdarbintas puse etato, kiti turėjo visą etatą. Kalbama apie darbininkus, kurie remontavo klases, rūpinosi santechnika, tvarkė teritoriją.
Darbuotojai gaudavo konkrečias užduotis, pavyzdžiui, suremontuoti klasę ar kabinetą. Jei žmogus sugebėdavo šį darbą atlikti greičiau, likusį laiką galėjo skirti savo nuožiūra.
Nereikia pamiršti, kad klasėse remontas vykdavo po pamokų ar savaitgaliais”, – skandalui pasiekus viešumą teisinosi J.Varkulevičius.
Gimnazijos direktorius tikino tapęs pavydo ir buvusio kolegos keršto auka.
Tyrėjai išsiaiškino, kad Lizdeikos gimnazijos direktorius meluoja. Paaiškėjo, kad sargu gimnazijoje „dirbęs“ J.Varkulevičiaus pažįstamas V.Janauskas gyveno Klaipėdoje „darbo metu“ dažnai važinėdavo į užsienį.
Kitas gimnazijos direktoriaus pažįstamas G.Bredulskis pagal pareigūnų rastus darbo apskaitos žiniaraščius šioje mokymo įstaigoje sargu bei valytoju „dirbo“ net tuomet, kai įtartas vagyste pateko į Antverpeno (Belgija) kalėjimą.
Į gimnaziją grįžo kaip mokytojas
Vos pradėję ikiteisminį tyrimą pareigūnai gavo duomenų, kad galimiems liudininkams daromas poveikis, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl J.Varkulevičius nušalinimo nuo gimnazijos vadovo pareigų.
Kai šį prašymą teismas patenkino, nuo pareigų nušalintas J.Varkulevičius pats kreipėsi į teismą prašydamas jį į darbą grąžinti bent kaip pedagogą, nes jis prarado pragyvenimo šaltinį.
J.Varkulevičiaus skundą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas leido jam dirbti pedagoginį darbą.
Buvęs direktorius Lizdeikos gimnazijoje ėmė dirbti kūno kultūros mokytoju.
Šių metų kovo 13-ąją kitoje byloje išgirdęs nuosprendį už dokumentų klastojimą J.Varkulevičiaus neteko galimybės dirbti pedagoginį darbą.
Kad J.Varkulevičius jiems bandė daryti poveikį, teisme patvirtino nemažai čia apklaustų liudytojų. Jų teigimu, gimnazijos direktorius prašė teisme paliudyti, kad įtarimų sulaukę žmonės iš tikrųjų dirbo gimnazijoje.
J.Varkulevičiaus versiją patvirtino tik trys liudytojai. Teismas prokuratūrai nurodė išsiaiškinti, ar šie gimnazijos direktorių palaikę asmenys neliudijo melagingai.
Nuopelnus įvertino ir prezidentas
Nuosprendį ramiai išklausęs J.Varkulevičius sakė, kad jį būtinai apskųs.
„Teisėjas nieko nepakeitė, o tik nuskaitė prokuroro kaltinimą. Jei prokuroras norėjo su manimi susidoroti, galima sakyti, kad šiandien jam tai padaryti pavyko.
Mes taip visko nepaliksime – žmonės dirbo, o dabar teigiama, kad jie nedirbo. Kažkokia nesąmonė. Tai už ką atlyginimus gavo? Kas mokykloje padarė tuos darbus?“ – nuosprendžiu piktinosi J.Varkulevičius.
Didelį autoritetą tiek visuomenėje, tiek gimnazijoje turėję J.Varkulevičius šalyje išgarsėjo robinzonų žygiais, savitai ir naujoviškai organizuojamomis moksleivių olimpiadomis ir apie tai išleistomis knygomis.
2008 metais J.Varkulevičius nešė deglą per Pekino olimpiadą, o prezidentas Valdas Adamkus radviliškiečiui už nuopelnus valstybei ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį.
2009 metais J.Varkulevičius už olimpinių vertybių formavimą Lietuvoje buvo apdovanotas vienu aukščiausiu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimu – Olimpine žvaigžde, o Kūno kultūros ir sporto departamentas Lizdeikos gimnazijos direktorių už nuopelnus sportui apdovanojo Sporto kryžiumi.
2010-aisiais J.Varkulevičius buvo išrinktas Radviliškio miesto garbės piliečiu.
Konservatorių partija tapo įtariamųjų priebėga
Aktyvią pedagoginę ir visuomeninę veiklą J.Varkulevičius derino ir su politine veikla.
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorius ilgą laiką buvo aktyviu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu.
Pateikęs į teisėsaugos pareigūnų akiratį J.Varkulevičius sustabdė narystę partijoje, tačiau jau šių metų pradžioje jo narystė partijoje buvo atkurta.
Kartu su J.Varkulevičiumi į konservatorių partiją sugrįžo neseniai nuosprendį Šiaulių apygardos teisme išgirdę buvęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius ir tarybos narys Aloyzas Juodis.
Bene didžiausią akibrokštą pateikė skandalingai Radviliškio mero kėdės netekęs Antanas Čepononis.
Korupciniais nusikaltimais įtariamas ir netrukus prieš teismą stoti turėsiantis A.Čepononis šiemet kovo mėnesį buvo išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Radviliškio skyriaus pirmininku.
