Penktadienį proceso dalyviai sako baigiamąsias kalbas.
Pirmoji kalbėjusi prokurorė Auksė Lipkevičienė 56 metų V.Beleškienei pasiūlė skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę už neatsargų gyvybės atėmimą ir tarnybos pareigų neatlikimą. Po prokurorės žodžių kaltinamoji nuščiuvo. Moteris tikėjosi, kad jai pasiūlyta bausmė bus lygtinis laisvės atėmimas.
Taip pat siūloma uždrausti V.Beleškienei trejus metus dirbti slaugytojos darbą.
V.Beleškienė kaltinama 2012 metų balandžio 6 dieną supainiojusi vaistus ir D.Drėzui vietoje paskirto gliukozės tirpalo suleidusi mirtiną kalio injekciją. Praėjus valandai nuo vaistų suleidimo berniuko organizme kalio kiekis padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolių litre.
Po tragedijos mįslingai dingo du švirkštai, kuriuos V.Beleškienė buvo atsinešusi į D.Drėzo palatą.
Slaugytoja savo kaltę neigia.
Domo tėvai Egidijus ir Kristina Drėzai pateikė Kauno klinikinei ligoninei 3,45 mln. litų ieškinį už personalo aplaidumą.
Ligoninės vadovybė tvirtina, kad darbuotoja savo pareigas atliko gerai, o mirtis Domą esą ištiko nuo retos širdies ligos – fibroelastozės. Tačiau šią versiją paneigė dvi medicinos ekspertų komisijos.
Prokurorės A.Lipkevičienės teigimu, byloje ginčas kyla dėl trijų dalykų: kas buvo suleista, nuo ko mirė kūdikis ir ar esama ryšio tarp slaugytojos veiksmų ir kūdikio mirties.
Prokurorė kalbėjo, kad V.Beleškienės kaltę visiškai įrodo liudytojų parodymai ir pateiktos medikų išvados. Ji pabrėžė, kad kūdikis, pasak gydytojų parodymų, nuo pat pradžių gaivintas nuo hiperkalemijos – jam leisti preparatai kalio kiekiui kraujyje sumažinti, be to, apie netyčinį nužudymą buvo pranešta ir policijai.
Kitokias aplinkybes ir poziciją dėl mirties Kauno klinikinėje ligoninės, kurioje įvyko nelaimė, medikai esą pateikė po to, kai ligoninėje po kūdikio mirties buvo sušauktas skubus susirinkimas.
Prokurorės teigimu, tai, kaip elgėsi ligoninės vadovybė ir medikai, taip pat parodo, kad jie nujautė, kas nutiko kūdikiui: tikrintos traukos spintos, bet neita ieškoti švirkštų ir buteliukų, iš kurių jie buvo pritraukti. Vėliau švirkštai iš palatos dingo.
Nukentėjusiųjų advokatai citavo medikų parodymus, kurie nurodė, kad patys V.Beleškienės vietoje būtinai saugotų švirkštus ir medikamentus – vien tam, kad būtų įrodytas jų nekaltumas, jeigu suleisti medikamentai tikrai buvo teisingi.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš palatos dingo ne visi panaudoti medikamentai – liko lašinė ir fiziologinis tirpalas, tuo tarpu jeigu būtų tvarkoma palata, surinktos būtų buvusios visos medicininės atliekos.
Be to, kalis yra vienintelis medikamentas, buvęs skyriuje, galintis sukelti tokią staigią mirtį.
Specialistų, teikusių išvadą dėl kūdikio mirties, apklausų metu medikai teigė, kad norint visiškai patvirtinti išvadą, trūko medicininės dokumentacijos. Prokurorė pabrėžė, kad tai reiškia, jog medikai neturėjo gydytojo pasirašyto įrašo, jog kūdikiui suleistas kalio tirpalas.
Tačiau toks įrašas – neįmanomas, nes suleista tokia kalio dozė neabejotinai reikštų paciento mirtį.
„Niekas nerašys, kad buvo suleistas kalis, vaikas mirė, ir padėtas parašas. Tokių duomenų būti negali, nes tai nėra neteisingos diagnozės byla, mes kalbame apie supainiojimą, neteisingą savo pareigų atlikimą“, – kalbėjo prokurorė.
Išvadas pateikę gydytojai nurodė, kad hiperkalemija yra labiausiai tikėtina mirties priežastis, įvertintus aplinkybių visumą.
Nukentėjusiųjų gynėjai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kūdikiui pirmiausia sustojo širdis, o kvėpavimas sustojo tik vėliau: tai nėra būdinga kūdikių mirtims, bet atitinka hiperkalemijos diagnozę. Taip pat pastebėti keli aukšti rodmenys kardiomonitoriuje – širdies darbas atsinaujino kelioms minutėms. Šie rodmenys taip pat atitinka požymius, būdingus hiperkalemijai.
Nors paimtas tyrimams kūdikio kraujas buvo hemolizuotas – toks paprastai nebetinka tyrimams, apklausti gydytojai pabrėžė, kad nors šiame kraujyje galėjo būti dėl šios aplinkybės padidėjęs kalio kiekis, bet per kelias valandas jo kiekis negalėjo padidėti taip smarkiai. Specialistai pabrėžė, kad nors tokio kraujo tyrimas nebėra tikslus, hemolizė nebuvo didelė, todėl kraujas gali būti vertinamas.
Kaltinamosios gynėjai su išsakytais argumentais nesutinka – jų teigimu, byloje yra parodymų, kurie iškeltai versijai prieštarauja, be to, duomenų, galinčių įrodyti slaugytojos kaltę, nėra pakankamai.
Gynėjo teigimu, V.Beleškienės kaltė grindžiama specialistų išvada, tačiau ją advokatas vadina neobjektyvia ir prieštaraujančia kitiems bylos duomenimis.
Esą ji remiasi tik vieno gydytojo parodymais, tuo tarpu kitų gydytojų parodymai specialistams nebuvo pateikti.
Būtent šis gydytojas esąs vienintelis, matęs atsiradusius hiperkalemijai būdingus rodmenis.
Esą nė nemėginta kelti kitų versijų, dėl ko galėjo mirti kūdikis, tokių kaip galimos kūdikio ligos. Be to, jis pabrėžia, kad hiperkalemiją paneigia pačios ligoninės atlikto audito išvados.
V.Beleškienė kaltinama neatsargiu mažamečio gyvybės atėmimu, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, ir tarnybos pareigų neatlikimu. Griežčiausia jai gresianti bausmė - aštuoneri metai laisvės atėmimo. Ji savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme.
