Pasak ekspertų oficialiai patvirtintų išvadų, liepos 4 dienos eismo įvykyje dalyvavusiam vyrui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,53 promilės.
Narkotinių medžiagų pėdsakų jo kraujyje nerasta.
Neigė, kad vairavo išgėręs
Tragiška avarija Vilniuje įvyko prieš dvi savaites, ankstų liepos 4-osios rytą.
Upės g. J.Radzevičiaus vairuojamas automobilis „Opel Zafira“ pėsčiųjų perėjoje partrenkė 67 metų vyrą. Nukentėjusysis po eismo įvykio be sąmonės buvo nuvežtas į ligoninę, kur dėl patirtų sužalojimų mirė.
Po avarijos laidų vedėjo automobilis sustojo ne iš karto. Jis nulėkė nuo kelio, išrausė veją, užskriejo ant kalniuko ir atsidūrė automobilių stovėjimo aikštelėje.
Veidą apsibrozdinęs penkių vaikų tėvas išlipęs iš automobilio sunkiai orientavosi aplinkoje.
Prilaikydami už parankių policininkai jį nusivedė į savo automobilį ir nuvežė tiesiai į Vilniaus priklausomybės ligų centrą.
Po kelias valandas trukusios apklausos išėjęs iš policijos pastato jo J.Radzevičius žurnalistams kategoriškai neigė, kad tą rytą prie vairo sėdo neblaivus.
Gresia iki 10 metų nelaisvės
Policijos tyrimo metu turi paaiškėti, kas kaltas dėl avarijos – vairuotojas ar pėsčiasis. Jeigu paaiškės, kad dėl nelaimės kaltas J.Radzevičius, jam dėl šio įvykio grės laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamosios teisės specialistas Remigijus Merkevičius „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino, kad pirmiausia turi būti nustatyta eismo nelaimės priežastis: „Jei paaiškės, kad nelaimės priežastis – vairuotojo elgesys, girtumas sunkins jo atsakomybę. Jei vairuotojas dėl avarijos nekaltas, neblaivumas neturės jokios teisinės reikšmės. Jam bus galima tik skirti baudą už vairavimą neblaiviam.“
Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmeniui, dėl kurio padarytos avarijos žuvo žmogus ir jei jis avariją sukėlė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gali būti skirtas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
