Kartu su T.Karosu teisiamas ir kelių „Čili Holdings“ įmonių grupei priklausančių bendrovių akcininkas ir vyriausiasis finansininkas 41 metų Saulius Svitojus. Jam teismas skyrė 15 600 litų baudą. Tai kelis kartus mažesnės baudos, nei buvo siūlęs prokuroras. Teisiamieji išklausyti nuosprendžio neatvyko.
Lietuvos teismo ekspertizės centrui abu kaltinamieji už eskpertizes turės sumokėti 7,5 tūkstančio litų.
Abu teisiamieji teigė, kad jiems iškelta byla – tiktai ilgos ir painios istorijos pabaiga, o reikalavimą mokėti pinigus jie girdėjo ne kartą. Tačiau teismas patikėjo bankroto administratoriaus Artūro Lauciaus parodymais, kurie nesikeitė nuo pat tyrimo pradžios.
Abu kartus po 15 tūkstančių litų bankroto administratoriui A.Lauciui perdavė S.Svitojus. Tačiau už kyšininkavimą teisiamas ir T.Karosas. Teismas nusprendė, jog kyšį A.Lauciui pasiūlė jie abu.
Teigiama, jog 2012 metų liepos 2-ąją per susitikimą su bendrovės GCW bankroto administratoriumi A.Lauciumi T.Karosas paklausė S.Svitojaus: „Kiek galime duoti?“ Tas ant lapelio užrašė skaičių 30.
Kai bankroto administratorius garsiai pasitikslino, ką tai reiškia, T.Karosas dar užrašė tris nulius. Ir pridūrė: „Litais.“ S.Svitojus ir T.Karosas tvirtino, kad per tą susitikimą pinigų sumą nurodė ir garsiai perskaitė pats A.Laucius.
Prokuroras tikino, kad „Čili Holdings“ atstovai A.Lauciui pinigų siūlė už tai, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus – atsiimtų ieškinius, pareikštus jų įmonių grupei priklausančioms bendrovėms „Vilsarma“ ir „Tokyo“.
Prokuroro teigimu, ieškiniai buvo pagrįsti, nes bankrutuojančios GCW turtas ir darbuotojai buvo perkelti į šias bendroves.
Teismas atmetė S.Svitojaus versiją, kad jis kyšį siūlė nesitardamas su T.Karosu ir mokėjo savo asmeninius pinigus. Telefono pokalbiai bei kita bylos medžiaga rodo, kad GCW įkūrėjas su S.Svitojumi ne kartą šiuo klausimu bendravo su S.Svitojumi.
Teismas nepatikėjo ir S.Svitojaus pasakojimu, kad jis buvo nuolat provokuojamas ir iš jo nuolat reikalaujama pinigų.
