Merginos tėvas Aleksandras Rakauskas “Lietuvos ryto" televizijai pasakojo, kad jo dukros draugas buvo žiaurus, ne kartą prieš ją smurtavo. Dukros netekęs tėvas jaučia nuoskaudą, kad vieną kartą yra prikalbėjęs Samantą nepalikti Š.Žemaičio.
„Aš klausiau (Šarūno. – red.) ar esi pridėjęs ranką prie jos dingimo. Jis sakė, kad ne, tikrai jos nežudžiau“, – pasakojo Samantos tėvas.
Dingus dukrai vyras atsidūrė ligoninėje. Siaubingą žinią apie rastą dukros lavoną jis sužinojo dar būdamas ligoninėje.
„Aš nepasakysiu, kodėl jis ryžosi... Jis buvo žiaurus. Man ji (Samanta. – red.) yra sakiusi,: „Tėte, mano kojos mėlynos, jis jas gnaibo. Esu pabaręs jį.
Vieną kartą ji buvo išsikrausčiusi, gyveno Pakruojyje, turėjo penktame aukšte butą. Jis verkė ir aimanavo, prašė padėti grąžinti Samantą. Aš nuvažiavau ir paprašiau grįžti, duoti šansą pasitaisyti. Aš pats ją perkrausčiau, bet be reikalo tai padariau. Aš gailiuosi“, – sakė A.Rakauskas.
Praėjus kelioms dienoms po grįžimo pas gyvenimo draugą ir sūnaus tėvą, Samanta savo tėvui pripažino, kad Š.Žemaičio elgesys nepasikeitė, jis ir toliau gėrė.
Apie tai, kad Š.Žemaitis nevengė smurtauti ir dėl to ne kartą buvo kviesta policija, A.Rakauskas papasakojo ir atvykusiems kriminalistams.
A.Rakauskas pasidalijo ir sklandančiomis kalbomis Linkuvoje. Esą S.Rakauskaitė galėjo žinoti, kad Š.Žemaitis galimai prisidėjo ir prie anksčiau įvykusio sargo nužudymo. Atsirado žmonių, kurie prisiminė matę Š.Žemaitį kruvinais rūbais, kuriuos jis vėliau sudegino.
„Kaip sakant, lenda yla iš maišo. Visi žmonės sako, kad ji žinojo šitą dalyką, nes jis parėjo namo kruvinas, degino rūbus. Ji buvo draugėm pasisakius. (...) Bijojo, kad jį išduos“, – pasakojo A.Rakauskas.
Linkuvos gimnazijos sargas žiauriai nužudytas prieš dvejus metus, žudikai iki šiol nerasti. Sargo nužudymas sukrėtė miestelį, vyras buvo stipriai sumuštas, ant jo buvo užmestas televizorius.
