Dėl mįslingai dingusios gyvenimo draugės 21 metų Samantos Rakauskaitės prieš televizijos kameras sielvartaujantį vyrą vaidinęs vyras nesugebėjo įtikinti ne tik prapuolusios moters paiešką pradėjusių kriminalistų bei dingusiosios artimųjų, bet ir iš žiniasklaidos pranešimų šiuos įvykius sekusių pašalinių žmonių.
Paties susikurtose versijose painiotis ėmęs vaikinas galiausiai palūžo ir prisipažino nužudęs savo gyvenimo draugę ir pasakė kur paslėpė aukos kūną. Per apklausą ištartus žodžius Š.Žemaitis patvirtino ir per įvykio vietoje surengtą parodymų patikrinimą.
Balandžio 17 dieną sulaikytas, o jau kitą dieną trims mėnesiams suimtas Š.Žemaitis sulaukė dar vieno kriminalistų smūgio – balandžio 21-ąją jam buvo pareikšti įtarimai ir dėl Linkuvos gimnazijos sargo 66 metų Algimanto Palkaus nužudymo.
Jei šie įtarimai pasitvirtins, Linkuvos budeliu pramintas Š.Žemaitis gali likti už grotų visam gyvenimui. Už dvi tyčines žmogžudystes jam grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.
Kas nutiko, kad eilinis, darnioje šeimoje užaugęs vaikinas tapo negailestingu nusikaltėliu?
Žudiku pavertė atsakomybės baimė?
„Nemanau, kad Šarūnas yra koks monstras, kuris sąmoningai planavo tokius žiaurius nusikaltimus. Rinkdamasis savo gyvenimo kelią šis vaikinas paprasčiausiai padarė kelias klaidas, kurias daro ne vienas jaunas žmogus. Pirmoji klaida tai – siekis viską turėti čia ir dabar. Kai savo poreikių patenkinimo sieki ne triūsu, lieka keli keliai: arba greitieji kreditai, kuriuos paėmęs jaunas žmogus sau ant kaklo greitai užsineria finansinę kilpą, arba vagystės.
Kita klaida – tai atsakomybės už savo veiksmus baimė ir manymas, kad esi pats gudriausias. Į renovuojamą Linkuvos gimnaziją vagys brovėsi ne kartą. Jų taikiniu buvo tapusios statybinės medžiagos ir įrankiai. Po vienos pavykusios vagystės sekė, antra, po to – trečia.
Nemanau, kad ketvirtąkart į gimnaziją braudamiesi vagys planavo nužudyti gimnazijos sargą.
Spėju, kad įsibrovėlių auka A.Palkus tapo atsitiktinai – užklupęs vagišius sargas juos atpažino, o šie išsigandę atsakomybės už vagystę jį užmušė“, – savo įvykių versiją „Lietuvos rytui“ išdėstė vienas savo pavardė minėti nepanoręs Linkuvos gyventojas.
Sargas buvo susilaukęs grasinimų Sargu dirbęs A.Palkus savo darbo vietoje buvo rastas negyvas 2013-ųjų balandžio 5-osios ryte. Vyro galvoje buvo matyti muštinių ir kirstinių žaizdų. Paaiškėjo, kad į gimnaziją buvo įsibrauta išdaužus durų stiklą. Ilgapirščių grobiu tapo statybininkų įrankiai ir statybinės medžiagos. Našle tapusi A.Palkaus gyvenimo draugė Irena Dolumbauskienė sakė, kad vagys į gimnaziją ėmė brautis vos pradėjus jos renovaciją. „Algimantas sakė, vakarais matydavęs prie gimnazijos besibūriuojančius ant galvų gobtuvus užsimaukšlinusius jaunuolius.
Tačiau pasipylus vagystės įtarimai pirmiausiai krito ne ant vietinio jaunimo, o ant pačių statybininkų. Į darbą buvo priimta ir nemažai linkuviečių, kai kurie iš jų buvo neseniai grįžę iš kalėjimo.
Kai 2013-ųjų vasarį į gimnaziją eilinį kartą įsibrovę vagys pavogė daiktų už kelis tūkstančius litų, mano vyras atpažino vieną vagišių. Šis bandė išsisukinėti, grasino Algimantui.
Aš dar vyrui sakiau: „Mesk tu tą darbą“, – bet 21 metus sargu išdirbęs Algimantas man tik atkirto: „Aš nieko nebijau“, – gyvenimo draugo žodžius prisiminė I.Dolumbauskienė.
Saugojo kraupią paslaptį?
Įtarimų sukėlę statybininkai buvo atleisti iš darbo, o vos po kelių mėnesių per eilinę vagystę buvo nužudytas gimnaziją saugojęs I.Dolumbauskienės gyvenimo draugas.
Mintis, kad prie jos artimo žmogaus nužudymu nagus galėjo prikišti ne statybininkai, o šioje gimnazijoje anksčiau mokęsis Š.Žemaitis moteriai kilo sužinojus, kad šis vaikinas apvogė į Angliją dirbti išvykusio jos bendradarbės sūnaus namus.
„Sužinojau, kad ant Š.Žemaičio krito įtariamas ir dėl daugiau vagysčių. Negeras mintis sustiprino ir žinia, kad vaikinas remontavosi savo senelių namą, į kurį persikraustė gyventi kartu su savo gyvenimo drauge ir vaiku.
Galutinai tuo patikėjau jau po S.Rakauskaitės nužudymo pasklidusias kalbas, kad prieš dvejus metus į namus naktį grįžęs Š.Žemaitis krosnyje degino kruvinus drabužius, prausėsi, o savo gyvenimo draugei liepė apie tai niekam neprasitarti ir kriminalistams pameluoti, kad jis tą naktį buvo namuose.
Jei tai tiesa, tai taip pasielgusi pasielgusi Samanta sau pasirašė mirties nuosprendį“, – svarstė I.Dolumbauskienė.
Du įtariamuosius išleido į laisvę A.Palkaus nužudymą tyrę pareigūnai buvo sulaikę įtariamąjį, tačiau nepasitvirtinus įtarimams jis buvo išleistas į laisvę. Vėliau pareigūnai sulaikė dar vieną įtariamąjį, tačiau įtarimams vėl nepasivirtinus jį taip pat teko išleisti į laisvę, o dėl gimnazijos sargo nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas pateko į aklavietę. Į gimnazijos sargo nužudymą dėmesys vėl nukrypo praėjusią savaitę, kai Linkuvą sukrėtė mįslingai dingusi S.Rakauskaitė, o galiausiai už grotų atsidūrė ir jos nužudymu įtariamas gyvenimo draugas Š.Žemaitis. Nužudymo motyvo neatskleidė Jei Š.Žemaičiui pareiškti įtarimai dėl A.Palkaus nužudymo pasitvirtintų, paaiškėtų ir tikrasis S.Rakauskaitės nužudymo motyvas. Dėl savo gyvenimo draugės žmogžudystės kaltu prisipažinęs Š.Žemaitis negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė.
Iš pradžių buvo spėta, kad su savo gyvenimo drauge vyras susidorojo apakintas pavydo – kai sužinojo, kad ji perkasi butą ir ruošiasi jį palikti.
Dabar manoma, kad susidoroti su S.Rakauskaite Š.Žemaitis nusprendė baimindamasis, kad jį palikusi gyvenimo draugė gali atskleisti ir gimnazijos sargo nužudymo paslaptį.
Prieš nusikaltimą – keistas įrašas Tokią iš anksto suplanuotos žmogžudystės versiją patvirtina patvirtina ir kai kurios nusikaltimo aplinkybės.
Apie, tai kad ruošiasi jį palikti ir jau davė rankpinigius už butą, į kurį ruošiasi persikraustyti su vaiku, Samanta savo gyvenimo draugui pranešė balandžio 9-ąją. Apie tai byloja ir pusseserei atsiųsta SMS žinutė. Pusseserės paklausta, kaip į šią žinią reagavo Š.Žemaitis, Samanta atsakė, kad jos gyvenimo draugas tuo nepatikėjo.
Skirtis panorusi moteris smurto nesulaukė. Tačiau jau kitos dienos ryte Š.Žemaičio Facebook paskyroje atsirado mįslingas įrašas: „Geras ar blogas, mirsim visi“. Dėmesys į šį balandžio 10-ąją parašytą iškalbingą įrašą buvo atkreiptas jau po Samantos dingimo. S.Rakauskaitė be žinios dingo naktį į balandžio 11-ąją.
Jauna moteris buvo tyliai pasmaugta savo namuose.
Jei nusikaltimas būtų įvykdytas spontaniškai kilus barniui dėl Samantos sprendimo palinkti savo gyvenimo draugą, tai kilęs triukšmas būtų pažadinęs tuo metu namuose miegojusį poros dvejų metų sūnų. Tačiau berniukas naktį ramiai miegojo ir šeimos tragedijos nematė.
Po pranešimo apie S.Rakauskaitės dingimą jos namuose apsilankę kriminalistai jokių grumtynių pėdsakų ar kraujo nepastebėjo. Tai, taip pat leido spėti, kad moteris moteris buvo užlupta netikėtai ir šis nusikaltimas galėjo būti suplanuotas iš anksto.
Vengė žvelgti į akis
Gyvenimo draugę nužudęs Š.Žemaitis jos kūną įkišo į maišą, kurį nuvežė į už pusantro kilometro esančią apleistą sodybą ir įmetė į vandens pilną duobę. Kad aukos kūnas neiškiltų į paviršių, žudikas ant viršaus užritino akmenį. Grįžęs namo Š.Žemaitis atsikratė Samantos telefonu, o artimiesiems ir draugams pareiškė, kad gyvenimo draugė pati išėjo iš namų. Žudiko sukurpta versija apie mįslingą jos gyvenimo draugės dingimą neįtikino nei paieška pradėjusių pareigūnų, nei Samantą pažinojusių draugų – savo dvejų metų sūnaus iš rankų nepaleidusi moteris negalėjo jo palikti.
Su sielvartaujantį vyrą vaidinusiu Š.Žemaičiu bendravę žurnalistai atkreipė dėmesį į tai, kad kalbėdamas apie dingusią draugę vyras vengė žvelgti į akis, o jo rankos virpėjo.
Kad sielvartas gali būti suvaidintas minčių kilo ir perskaičius dar vieną Š.Žemaičio įrašą jo Facebook paskyroje.
Balandžio 12-osios vakare, kai žinios apie jaunos merginos dingimą sujaudinti žmonės kūrė versijas ir klausinėjo Š.Žemaičio ar draugė neatsirado, šis savo socialinio tinklapio draugams mestelėjo: „Niekas nerado tos Samanta Rakauskaite nebesvaikit su tais savo pletkais, atsiciukinkit“ (kalba netaisyta).
Susipažino gimnazijos suole Su jos gyvenimo draugu tapusiu Š.Žemaičiu S.Rakauskaitė susipažino dar mokykloje.
Iš pradžių abu netgi mokėsi toje pačioje Linkuvos gimnazijos klasėje, tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė.
Pagal palengvintą programą besimokiusiam S.Žemaičiui mokslai pasirodė pernelyg sunkiu užsiėmimu – vaikinas buvo paliktas kartoti kurso antriems metams ir gimnazijos nebaigė.
Mokytis nelinkęs, pamokas praleidinėjęs Š.Žemaitis mokytojams nepriešgyniavo, tačiau dėl kokios pastabos supykusiam vaikinui nieko nereiškė per pamoką atsistoti ir išeiti iš klasės.
„Šarūno geriau buvo neliesti, o duoti jam kokią užduotį ir palikti jį ramybėje. Jei pradėdavai ko nors primygtinai reikalauti, vaikinas puldavo į isteriją“, – prisiminė viena Linkuvos gimnazijos pedagogė.
Tėvas nuo sūnaus auklėjimo nusišalino
Gimnazijos mokytojams į atmintį įsirėžė vienas Š.Žemaičio poelgis. Dar būdamas paaugliu jis į namus grįžo neblaivus ir už tai nuo tėvo gavo pylos.
Diržu jį paauklėjusi tėvą Šarūnas iškart apskundė Vaiko teisių tarnyvbos specialistams.
Apie smurtą prieš nepilnametį buvo pranešta policijai. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, byla atsidūrė teisme. Kaltu dėl smurto prieš savo atžalą pripažintam Š.Žemaičio tėvui buvo skirta bauda.
Tokią „pamoką“ gavęs vyras nusprendė į sūnaus auklėjimą daugiau nebesikišti.
„Kai motina bando vaiką auklėti, o tėvas nieko nebedaro, tai vaikas lieka „be galvos“, – taip šią Š.Žemaičio šeimoje susiklosčiusią situaciją apibūdino viena Linkuvos gimnazijos pedagogė.
Neklaužadą perkėlė į socializacijos centrą
Be vyro palaikymo likusi Š.Žemaičio motina paauglio sūnaus perauklėti neįstengė. Netekusi kantrybės moteris inicijavo sūnaus perkėlimą iš Linkuvos gimnazijos į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą.
Pusmetį šiame centre praleidęs Š.Žemaitis vėl sugrįžo į linkuvos gimnaziją, tačiau paaiškėjus, kad jis nebaigė tos klasės kurso, buvo paliktas jį kartoti antriems metas.
Linkuvos gimnaziją Š.Žemaitis paliko čia baigęs aštuonias klases.
Dėl barnio kvietė policiją Su buvusia bendraklase S.Rakauskaite bendrauti ėmęs Š.Žemaitis netrukus su ja susilaukė ir atžalos – porai gimė sūnus. Jauna šeima persikraustė gyventi į senelių jiems paliktą namą.
Šeimyninio gyvenimo sunkumais S.Rakauskaitė nebuvo linkusi skųstis.
Kalbos apie tai, kad jauna moteris kentė savo gyvenimo draugo smurtą pasigirdo tik ėmus aiškintis mįslingas S.Rakauskaitės dingimo aplinkybes. Vienintelį kartą raminti Š.Žemaičio namuose kilusio šeimyninio barnio policijos pareigūnai buvo iškviesti 2013-ųjų pabaigoje. Tąkart pareigūnus iškvietusi S.Rakauskaitė sakė, kad sugyventinis ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, tačiau neigė, kad būtų ją mušęs. Duobę iškasė klasės draugai
Žinia apie Š.Žemaičiui pareikštus naujus kaltinimus žiauraus S.Rakauskaitės nužudymo sukrėstus Linkuvos gyventojus, pasiekė moters laidotuvių dieną.
Į gyvenimo draugo auka tapusios jaunos moters laidotuves susirinko minia žmonių.
Baltų gėlių puokštes nešę procesijos dalyviai nesigėdijo skruostais bėgančių ašarų.
S.Rakauskaitės palaikai amžino poilsio atgulė miestelio kapinėse, kapo duobę iškasė buvę Samantos klasės draugai.
Š.Žemaičio artimųjų laidotuvėse nebuvo matyti.
