Du vaikus auginanti R.Kupšytė į Norvegiją išvyko iš Kretingos.
Penktadienį pora nusprendė pasielgti drastiškai, tačiau jiems nepavyko. lrytas.lt šaltinių teigimu, vaikai šiuo metu grąžinti laikiniesiems globėjams.
Nepatikrintais duomenimis, vaikų tėvas sulaikytas tuomet, kai su jaunesniuoju sūnumi laukė prie mokyklos. Laikiniesiems globėjams perduotus vaikus tėvai planavo slapta vežti į Lietuvą.
Tai nėra pirmas atvejis, kai vaikų globos netekę lietuviai bando drastiškomis priemonėmis atsiimti vaikus iš globėjų. Itin plačiai nuskambėjo Gabrieliaus B. istorija, kai iš globėjų pagrobtas vaikas buvo sulaikytas Švedijoje ir vėl grąžintas globėjams Norvegijoje.
Ambasados atstovė: „Apmaudu“
Norvegijos ambasados Lietuvoje laikinoji reikalų patikėtinė Ingrid Susanne Farner apie situaciją sakė: „Apmaudu, kad Lietuvoje Norvegijos vaiko gerovės sistema apaugo gausybe gandų, mitų ir kaltinimų – dauguma jų akcentuoja, kad vaikai gali būti atimami iš savo šeimų be adekvataus pagrindo. Tai netiesa, nes tarnybos įsikiša tada, kai gaunami nerimą keliantys pranešimai apie šeimoje patiriamą smurtą, nepriežiūrą ar kitus normaliai vaiko raidai trukdančius veiksnius – tokiais atvejais vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai. Tai griežtai teisiškai reguliuojamas procesas su daug patikrų ir visų interesų užtikrinimu – teikiama nemokama teisine pagalba ir galimybe apskųsti vaiko gerovės bylų sprendimus.“
Anot jos, Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba turi apsaugoti ir padėti labiausiai pažeidžiamiems vaikams, jos pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba ir globa.
Svarbiausia – vaiko saugumas
„Gero gyvenimo pagrindas sukuriamas vaikystėje, tad siekis užtikrinti gerą pažeidžiamų vaikų vaikystę yra svarbiausia visuomenės investicija, kurios poveikis trunka iš kartos į kartą. Norvegijos vyriausybės prioritetas yra užtikrinti, kad visi vaikai ir jaunuoliai Norvegijoje gyventų saugiai ir gerai. Labai svarbu, kad šeimos, nutarusios gyventi Norvegijoje ir savo ateitį siejančios su šia šalimi, būtų supažindintos su jos teise ir ypatumais vaikų priežiūros srityje. Norvegijos valdžiai ši užduotis labai svarbi, tad ji bendradarbiauja su Lietuvos valdžios ir nevyriausybinėmis institucijomis skleidžiant šią informaciją“, – teigė ji.
Pasak I.S.Farner, JT Vaiko teisių konvencija, kuri yra inkorporuota į Norvegijos įstatymus, teigia, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus. Vaiko apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenimo Norvegijoje statuso ar pilietybės, įskaitant ir Norvegijos piliečius. Vaikų gerovės bylos nesprendžiamos dvišalių susitarimu tarp valstybių pagrindu. Lietuvos ir Norvegijos institucijos bendradarbiauja šiais klausimais nacionalinės teisės ir tarptautinių susitarimų rėmuose, tad labai svarbu, dėl vaiko ir tėvų gerovės, kad laikinai apribojus tėvystės teises, nebūtų pažeidžiami šalies įstatymai.
