Nusikaltimai, kuriais kaltinami tauragiškiai A.L. ir Ž.J., buvo įvykdyti 2011–2012 metais.
Nukentėjusiaisiais pripažinti penki vyrai ir viena moteris iš Tauragės apskrities, jų amžius – 24–42 metai.
Ieškojo pažeidžiamų aukų
„Nukentėjusieji – lengvai pažeidžiamų žmonių grupė. Jie Lietuvoje neturėjo darbo, kitokio pragyvenimo šaltinio, ne visi turėjo, kur gyventi, girtavo, todėl lengvai užkibdavo ant kabliuko – žadamo gerai mokamo darbo.
Tačiau geresnio gyvenimo viltys greitai suduždavo – jau vykdami į užsienį žmonės sužinodavo, kad pas jokius ūkininkus nedirbs, o turės vogti iš parduotuvių.
Iš žmonių buvo atimami dokumentai“, – pasakojo prokuroras Ruslanas Ušinskas.
Jei kas nors atsisakydavo vogti, į darbą buvo paleidžiami kumščiai. Apgautiesiems grasinta, kad jie bus palikti likimo valiai, kentės jų šeimos nariai.
Pirmą kartą užsienyje atsidūrusiems, kalbos nemokantiems, nežinia kur esantiems, nei pinigų, nei dokumentų neturintiems žmonėms tai keldavo siaubą.
Jei ir tokie bauginimai nepadėdavo, sugyventiniai griebdavosi dar žiauresnių būdų – apiplikydavo žmones karštu vandeniu.
Maisto liepdavo pasivogti
Tauragiškiai žmones vogti vežė į Jungtinę Karalystę, Daniją, Norvegiją, Suomiją, Vokietiją.
Iš parduotuvių jie grobdavo tai, kas neužima daug vietos ir ką lengviausia parduoti Lietuvoje: drabužius, vitaminus, buities techniką, parfumerijos, kosmetikos prekes.
Šiuolaikiniai vergai taip pat buvo priversti vogti maisto produktus sau, nes negaudavo nei pinigų, nei maisto.
Kai kurie jų gyveno kartu su nusikalstamo verslo sumanytojais. Tiems, kurie po išnuomotu stogu netilpo, pasiūlyta pasivogti palapinę ir joje miegoti.
Beteisiams žmonėms neliko kitos išeities.
Įkliuvusiais nesirūpino
Kiek daiktų iš tikrųjų buvo pavogta, nežinia – nukentėjusieji aiškino, kad per dieną apvogdavo 3–4 parduotuves.
Kai kurie jų buvo sulaikyti vagiantys, uždaryti už grotų, nubausti, kiti iškart išsiųsti į Lietuvą be teisės grįžti.
Sugyventiniai teisėsaugai įkliuvusių žmonių likimu nesirūpino ir pasistengdavo kuo greičiau pakeisti gyvenamąją vietą.
Abu kaltinamieji anksčiau taip pat ne kartą teisti už vagystes užsienio valstybėse. Neatmetama, kad pajutę, jog tokiu būdu galima neblogai pasipelnyti, jie vagystėms ėmė verbuoti kitus žmones.
Kaltinamas vyras Lietuvoje teistas už kūno sužalojimą: atsisakiusįjį vykti į užsienį vogti jis ne tik sumušė, bet dar ir automobiliu pervažiavo jam kojas.
Už šį nusikaltimą skirta ir atlikta bausmė nuo panašios veiklos neatgrasė.
Grobis – į savo parduotuvę
„Anksčiau prekybos žmonėmis modelis buvo kitoks – dažniausiai į užsienį buvo vežamos merginos ir moterys dirbti prostitutėmis.
Dabar vis dažniau pasitaiko atvejų, kai prisidengdami pelningo ir gero darbo pasiūlymu užsienyje nusikaltėliai į savo pinkles įvilioja ir vyrus, – jie vėliau verčiami vykdyti nusikaltimus.
Klaipėdos apygardos teisme dabar nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje prekyba žmonėmis kaltinami trys asmenys.
Olandijoje vertę žmones vogti, Lietuvoje šie veikėjai net buvo įkūrę parduotuvę, kurioje prekiavo vogtomis prekėmis“, – sakė R.Ušinskas.
