Būdamas maždaug 27-erių jis nužudė 85 metų vienišą moterį, kuri gyveno Daujočių kaime. Žmogžudys tik po kelerių metų prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kur užkasė auką.
Aukos kapą paženklino eglute
R.Bekintis papasakojo, kad naktį vienmarškinę pensininkę atsivedė į Aulelių mišką ir spygliuota viela pririšo prie medžio. Iškasęs duobę jis kastuvu kelis kartus vožė moteriai per galvą. Nusikaltėlis nužudytąją užkasė, o toje vietoje pasodino eglutę. Medelis prigijo. Būtent iš jo žudikas po kelerių metų atpažino egzekucijos vietą ir ją parodė kriminalistams.
„Kaimo žmonės žinojo, kad ta močiutė visada pasirišusi po kaklu nešiodavosi 200 rublių. Dėl jų ir prarado gyvybę“, – sakė A.Paškevičius.
Tuo metu, kai R.Bekintis pateko į pareigūnų akiratį, A.Paškevičius dirbo Anykščių policijos kriminalinio poskyrio viršininku. „Per tiek metų nepamiršau R.Bekinčio. Vis pagalvodavau, kur jis yra ir ką veikia. Ir štai išgirdau“, – sakė buvęs kriminalistas.
Jis prisiminė, kad pranešimą apie mįslingai pradingusią Daujočių kaimo pensininkę gavo iš jos kaimynų.
„Mes nuvykome į tuščius močiutės namus. Jie buvo užrakinti iš lauko. Pasikvietę kaimynus atidarėme duris. Močiutė gyveno tvarkingai, tad įtarimą sukėlė jos paliktas krepšelis. Jame buvo duonos, pieno, kitų produktų. Atrodė, kad grįžo iš parduotuvės ir nespėjo iškraustyti. Jeigu būtų kur išvažiavusi, būtų pasidėjusi pirkinius“, – prisiminė A.Paškevičius.
Kriminalistai apklausė kaimynus, ar močiutė nebus kur išvykusi. Visi žinojo, kad moteris vieniša, niekur nevažinėjanti. Viena iš tuomet iškeltų versijų buvo, kad pensininkę nužudė dėl pinigų. Neatmestas ir spėjimas, kad kur nors eidama garbaus amžiaus senolė galėjo mirti sava mirtimi.
Kalėjimo „dūchas“ parodė aukos kapą
Praėjus trejiems ar ketveriems metams po pensininkės dingimo ėmė aiškėti, kad ji tikrai galėjo būti nužudyta. Kad užmušė senutę, prasitarė pataisos namuose bausmę už vagystę atliekantis Aulelių kaimo gyventojas R.Bekintis.
Tuo metu jis buvo nuteistas trejiems metams nelaisvės už tai, kad iš vieno žmogaus pavogė naminių rūkytų mėsos gaminių: kumpių, skilandžių.
„Kai iš Vilniuje esančių pataisos namų gavome informaciją apie R.Bekinčio užuominą, iš karto prisiminėme paslaptingai dingusią Daujočių kaimo močiutę. Aš tada nuvažiavau į tą koloniją pas R.Bekintį. Pasikalbėjau su juo. Jis pasakė: „Atsivežkite mane į Anykščius, tada pasikalbėsime, parodysiu, kur ji guli“, – pasakojo A.Paškevičius.
Tuo metu buvo žiema. Atvežtas į Aulelių mišką R.Bekintis pavaikštinėjo, pasidairė, bet pasakė neprisimenąs, kur užkasė pensininkės lavoną. Tyrėjai manė, kad jis meluoja. Įtariamasis pažadėjo pavasarį dar kartą pabandyti prisiminti tą vietą.
„R.Bekintis kolonijoje buvo prastai vertinamas, vadovybė jį charakterizavo tikrai blogai. Tarp kalinių jis irgi neturėjo autoriteto, buvo vadinamas „dūchu“. Nors ir jaunas, buvo silpnas, prastos sveikatos. Buvo žinių, kad yra įnikęs į narkotikus“, – prisiminė buvęs kriminalistas.
Pavasarį pareigūnai vėl atsivežė R.Bekintį į Aulelių mišką. Tuomet, jau nutirpus sniegui, žudikas kaipmat rado senolės egzekucijos vietą. „Mes jį parvežėme į areštinę, o patys ėmėme kasti. Močiutės palaikai buvo užkasti labai negiliai. Vos pakapstėme 20–30 centimetrų, iš po žemių išlindo ranka. Kai atkasėme visus palaikus, pamatėme, kokia baisia mirtimi ta močiutė mirė. Jai kastuvu buvo perkirsta kaukolė“, – šiurpios bylos detales prisiminė A.Paškevičius.
Nužudė dėl pinigų
Buvęs pareigūnas stebėjosi, kad R.Bekintis be emocijų pasakojo apie žmogžudystę. Vyras prisiminė, kad jo auka maldavo pasigailėti, sakė geruoju atiduosianti po kaklu saugomus 200 rublių. Vis dėlto budelis savo planą įvykdė iki galo. Už tai teismo buvo nuteistas 8 metams nelaisvės.
A.Paškevičius pasakojo, kad nužudyta moteris pažinojo savo žudiką ir galėjo pati jį įsileisti. Mat pensininkė apylinkėse garsėjo kaip moteris, pas kurią nuolat rinkdavosi jauni vaikinai. Ji juos vaišindavo degtine, mokė kūniškos meilės paslapčių.
R.Bekintis gyveno maždaug už pusantro kilometro esančiame Aulelių kaime pas motiną. „Nepamenu, kad tuo metu tas vyrukas būtų turėjęs kokią merginą. Jis gyveno tik su mama dideliame jos name. Tikriausiai jau nebėra tos mamos, nebesužinos, ką padarė sūnus“, – sakė A.Paškevičius.
