„Jis nėra pakėlęs balso, nors į parduotuvę pirkti svaigalų neretai ateidavo po kelis kartus per dieną. Nieko bloga neįtarėme ir trečiadienį, kai jis kraujuojančia ranka ištiesė kruviną 5 eurų banknotą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo prie Kražių bažnyčios esančios parduotuvės darbuotojos.
Būtent jų pastabumas padėjo kriminalistams sučiupti Kražiuose tris dienas mirtį sėjusį 57 metų R.Bekintį.
Parduotuvės darbuotojos iš pradžių tyliai nusistebėjo, kad anksčiau pigiausius svaigalus pirkdavęs kaimietis per dieną iššlavė visą lentyną trauktinės „Starka“, negailėjo pinigų ir užkandai.
Mintis, kad ką tik bendravo su žudiku, pardavėjas nusmelkė išgirdus pranešimą apie ieškomą trijų moterų žudiką su kuprine ant pečių.
Nuojauta neapgavo – sulaukę kražiškių skambučio kriminalistai sučiupo Žibuoklių (Kelmės r.) kaimo apleistoje sodyboje miegantį girtutėlį R.Bekintį.
Netrukus paaiškėjo, kad aukų – jau keturios. Neabejojama, kad išsimiegojęs Kražių skerdikas būtų tęsęs kruviną šėlsmą, nes jau spėjo pragerti beveik visus pagrobtus pinigus.
Kražiškės pasigedo giminaičiai
Tykų Kražių miestelio, kurio bendruomenė šiais metais išrinkta saugiausia visame Kelmės rajone, gyvenimą sudrumstė 74 metų Kazimieros Labanauskienės giminaičiai iš Kelmės. Jie niekaip negalėjo susisiekti su vieniša pensininke, todėl pagalbos kreipėsi į kaimynę.
Greta esančiame apkiužusiame name gyvenanti 76 metų Zofija Labanauskienė irgi buvo pastebėjusi, kad bendrapavardė kaimynė kažkodėl nedega šviesos, o virtuvės langas užleistas užuolaida.
Pastarąjį kartą K.Labanauskienę ji matė antradienį per pietus – moteris grįžo po vizito Kelmėje pas odontologą.
Pastabiai pensininkei pro akis neprasprūdo ir nepažįstamas vyriškis, kurio galvą dengė megztinio gobtuvas, o ant pečių pūpsojo nedidelė kuprinė. Šis nepažįstamasis iš kaimynės namo išėjo po valandos.
Trečiadienį Z.Labanauskienė nuėjo iki kaimynės sodybos ir nustebo – užrakintose lauko duryse kyšojo raktas.
Moteris sakė iš pradžių pabeldusi į langą, po to nuėjusi į daržinę, o galiausiai apžiūrėjo lauko tualetą: „Šaukiau: Kazyte, kur dingai? O po to nutariau atsirakinti duris.“
Tamsiame kambaryje Z.Labanauskienė išvydo prie krosnies sukniubusį kūną ir išsigandusi pabėgo. Ji paskambino giminaičiams ir pranešė, kad prieš kelerius metus vyrą Kazimierą palaidojusi kaimynė dabar mirė pati.
Kai atskubėjo greitosios pagalbos ekipažas, paaiškėjo kraupi tiesa – kraujo klane gulinčiai pensininkei buvo perrėžtas kaklas. Prie slenksčio pastebėtas ir žudiko numestas peilis.
„Tai buvo Kazytės peilis, kuriuo ji pjaustydavo duonelę“, – atsiduso Z.Labanauskienė.
Siautėjo visame miestelyje
Į Kražius iš Kelmės atlėkę kriminalistai irgi nesitikėjo, kad netrukus miestelyje viena po kitos bus rastos dar trys aukos.
Pasklidus žiniai apie nužudytą vienišą moterį, negera nuojauta nusmelkė ir Kražių seniūnijos darbuotojus, nes jie priešpiet pasigedo socialinės darbuotojos 52 metų Lilijos Galkauskienės. Ši moteris lankydavo ir rūpindavosi vienišais kražiškiais.
Trečiadienio rytą L.Galkauskienė buvo pastebėta važiuojanti dviračiu per miestelį.
Iš pradžių bendradarbiai spėliojo, kad moteris galėjo užtrukti pas gydytoją, bet ji neatsirado iki pat darbo pabaigos.
Negana to, paaiškėjo, kad pareigingumu pasižyminti kražiškė taip ir neaplankė kelių senolių.
Ėmus ieškoti dingusiosios, prie vieno namo buvo pastebėtas į tvorą atremtas jos dviratis. Šiame name gyveno neįgali 81 metų Jadvyga Grigulaitė. Kita namo pusė priklausė 87 metų Teresei Ragelskienei, kuri irgi įsitraukė į paieškas.
Moterys pro langą pamatė neįgaliosios ramentus, bandė belsti į langą, duris, bet niekas neatidarė. Tada į pagalbą buvo pasikviestas J.Grigulaitės brolis, jis atsinešė atsarginį raktą. Šis kražiškis ir aptiko kirviu užkapotų moterų palaikus.
Tuomet imta tikrinti visų vienišų kražiškių namus, nes įtarta, kad skerdikas galėjo apsilankyti dar keliose sodybose.
Po kelių valandų pareigūnai rado ir ketvirtąją auką – 55 metų Eugeniją Birgiolaitę. Ši moteris irgi buvo užkapota kirviu.
Žudikas kaltės net neneigė
Kriminalistams pakako kelių valandų išsiaiškinti, kur gali būti įtariamasis R.Bekintis.
Kryptį parodė Kražių seniūnijos darbuotojai – spėjo, kad jis gali būti apsistojęs už kelių kilometrų esančio Žibuoklių kaimo sodyboje.
Informacija pasitvirtino, bet kriminalistai negalėjo pasakyti, ar išties sučiupo žudiką maniaką. Mat vyriškis buvo toks girtas, kad neįstengė suregzti rišlaus sakinio. Vėliau alkoholio matuoklis parodė, kad jo organizme yra daugiau kaip 3 promilės alkoholio.
Kol R.Bekintis prasiblaivė, kriminalistai buvo surinkę pakankamai įkalčių, kurie išsklaidė abejones.
Netrukus apie 3 dienas trukusią kruviną puotą ėmė pasakoti ir kaltės neigti nebandęs R.Bekintis.
Kražių skerdikas pirmąją auką nužudė pirmadienį, kai užsuko į vienišos E.Birgiolaitės namus. Iš pradžių jis beldėsi ir į kitame namo gale gyvenančios moters duris, siūlė pirkti spanguolių, sūrio, bet ši durų nepravėrė.
Tikėtina, kad kražiškiams uogas ir grybus nuolat pardavinėdavęs R.Bekintis po šios nesėkmės pabeldė į greta esančias duris.
Rinkosi vienišas moteris
Žudikas per apklausas neslėpė, kad nuo šių metų pradžios blaivus buvo vos kelias dienas.
Jis žudyti ėjo, nes nebeturėjo pinigų svaigalams, be kurių nebegalėjo gyventi.
Nužudęs E.Birgiolaitę ir išleidęs iš aukos pagrobtus pinigus, R.Bekintis antradienį nutarė aplankyti kitame miestelio gale esančią K.Labanauskienę.
Ši moteris irgi buvo vieniša, todėl žudikas vylėsi nesulauksiąs didesnio pasipriešinimo.
Ši pensininkė buvo laikoma pasiturinčia, gyveno gražiame mūriniame name. Tiesa, dvi dukteris užauginusiai moteriai vienai šeimininkauti buvo per sunku, todėl ji buvo paskelbusi vietos laikraštyje, kad parduoda sodybą.
K.Labanauskienę peiliu subadęs R.Bekintis antradienį Kražiuose surengė sau šventę. Jis ne tik išpirko visas trauktinės „Starka“ atsargas, bet nusisamdė ir vairuotoją. Ši moteris vežiojo girtą žudiką savo automobiliu, o už paslaugą gavo kruvinų banknotų.
Kriminalistai išsiaiškino, kad R.Bekintis lankėsi ir Kelmėje, kur miesto centre bandė parduoti aukų daiktus. Žinoma, kad žudikas savo prekes rodė dviem moterims. Pirmoji siūlomų daiktų pirkti nepanoro, o antroji susiviliojo menka kaina.
Paskutine žudiko stotele tapo J.Grigulaitės namai. Ši pensininkė buvo bejėgė apsiginti, nes po sąnarių protezavimo operacijos pati nebepaėjo.
„Lietuvos ryto“ duomenimis, žudikas ją užklupo vieną. R.Bekintis pasipriešinimo nesulaukė, bet nesitikėjo, kad į namą gali užeiti nuolat senolę lankanti seniūnijos darbuotoja.
L.Galkauskienei akistata su nusikaltimo vietoje užkluptu R.Bekinčiu buvo lemtinga – jis moterį užkapojo kirviu.
Girtuoklį norėjo iškraustyti
Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas sakė labai nenustebęs, kad įtarimai krito ant R.Bekinčio. Mat šis agresyvus alkoholikas buvo spėjęs perpildyti seniūno kantrybės taurę.
„Seniai norėjau jį priverstinai iškraustyti iš mūsų krašto, todėl įkalbinėjau žmones nesuteikti jam pastogės.
Mat į pašalpas pretenduoti gali tik gyvenamąją vietą deklaravęs žmogus“, – sakė seniūnas.
R.Bekintis jam buvo įstrigęs ne tik dėl besaikio girtuokliavimo, bet ir dėl vagysčių, smurto prieš sugyventinę Petrę Kazlauskienę protrūkių.
„Teismas jį pripažino kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje ir skyrė aštuonis mėnesius viešųjų darbų. Dirbti jis tingėjo, todėl ruošiausi kreiptis į policiją. Deja, nesuspėjau“, – kalbėjo R.Karčiauskas.
Nieko gera apie R.Bekintį negalėjo pasakyti ir kiti kražiškiai. Mat keletas jų buvo priglaudę benamį, bet netrukus gailėjosi dėl šio žingsnio – visi buvo apvogti.
Kražių gyventojams nebuvo paslaptis, kad R.Bekintis yra kalėjęs už nužudymą Anykščiuose.
Grįžęs iš kalinimo įstaigos jis buvo nekart teistas už vagystes, smurtą.
Už sugyventinės P.Kazlauskienės sumušimą teismas jį baudė dukart, bet kalėjimo smurtautojas abusyk išvengė.
Sugyventinę kaustė baimė
Kražių miestelio gyventojai ne vieną kartą matė kraujosruvų ant P.Kazlauskienės veido, bet ši vis atleisdavo savo skriaudikui.
Iš pamario krašto čia gyventi atklydusi moteris kentė, nes nežinojo, kaip atsikratyti skriaudiko.
Vietiniams P.Kazlauskienė ne kartą yra guodusis, kad net jos suaugę vaikai privengia agresyvaus sugyventinio. Jie stengdavosi motiną aplankyti, kai R.Bekinčio nebūdavo namuose.
P.Kazlauskienė apie žudynes sužinojo, kai į apleistą sodybą atvažiavo ir be sąmonės drybsojusį sugyventinį išvežė kriminalistai.
Tuomet moteris suprato, iš kur pastarąsias kelias dienas R.Bekintis turėjo pinigų svaigalams.
Mat po eilinių žudynių jis grįždavo nešinas keliais buteliais. Juos tuštinti žudikui padėjo ir sugyventinė.
Aukų galėjo būti dar daugiau
Ketvirtadienio rytą Kražiuose ilgai aidėjo varpai – po pamaldų bažnyčia atsisveikino su išžudytais parapijiečiais.
„Baisu... Ką čia pridursi... Kalčiausias alkoholis“, – sunkiai žodžius rinko Kražių parapijos klebonas Gintas Sakavičius.
Bemiegę naktį praleidę kražiškiai vakar lengviau atsikvėpė – paaiškėjo, kad pareigūnai išties sulaikė mirtį pasėjusį žudiką.
Mat niekas neabejoja, kad aukų galėjo būti dar daugiau – nesustabdytas žudikas vėl būtų beldęsis į kurios nors sodybos duris.
„Manau, gyva likau tik todėl, kad trečiadienio rytą išvažiavau. Man sunku patikėti, kad mums grybus ir uogas pardavinėjęs vyras gali kelti pavojų“, – sakė su J.Grigulaite tame pačiame name gyvenusi T.Ragelskienė.
Laisvės turėtų nebeišvysti
Į Kelmės teismą vakar popiet atvesdintas R.Bekintis net nebandė neigti kaltės. Akis pakelti vengęs žudikas vedamas konvojaus pareigūnų nepratarė nė žodžio.
Teisėjas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – leido suimti įtariamąjį trims mėnesiams.
Kražių skerdiku pramintam R.Bekinčiui gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Žmonės prisiminė ir praeitį
Po šių baisių nusikaltimų kražiškiai prakalbo apie prakeiksmą.
Vieni prisiminė prieš 122 metus šiame miestelyje Rusijos caro kazokų surengtas skerdynes, per kurias buvo išžudyti devyni bažnyčią gynę vietos gyventojai.
Kiti – 2007 metais įvykusią tragediją greta esančiame Petrališkės kaime, kai motina Alma Bružaitė nužudė du mažamečius sūnus. Ją teismas įkalino iki gyvos galvos.
Kražiai jau buvo paženklinti skerdynėmis
Kražių skerdynės iki šiol buvo siejamos su kraupiais įvykiais šiame miestelyje 1893 metais. Tada Rusijos caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną. Gyventojai pasipriešino net atvykusiam Kauno gubernatoriui N.Klingenbergui.
Kražių bažnyčios šventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais iš Varnių, pasibaigęs devynių tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais ir 150 žmonių įkalinimu.
Vis dėlto vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o Kražių skerdynės atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamos ir lietuvišką tautinę savimonę.
Dabar Kražiuose (nuotr.), kurių žemė pirmąkart paminėta 1253 m., gyvena apie 600 žmonių. Kražiai – seniūnijos centras.
Į laisvę eina tam, kad vėl nusikalstų
– Ar yra bent menkiausia tikimybė, kad galėjo nebūti Kražių skerdynių, jei kas nors anksčiau būtų pasirūpinęs išėjusiu į laisvę žudiku? – „Lietuvos ryto“ korespondentė Dalia Gudavičiūtė vakar paklausė Kalinių globos draugijos socialinės priežiūros centro vadovės Mildos Bliumenzonienės (nuotr.).
– Tuo žmogumi reikėjo rūpintis tuomet, kai jis įvykdė pirmąjį nusikaltimą.
Tiek metų sėdėta kalinimo vietose – valstybinėse įstaigose, kurios atsakingos už tą žmogų! Aš noriu žinoti, kaip buvo panaudojami valstybės biudžeto pinigai, skirti šiam žmogui perauklėti.
Lietuvos pataisos namų darbuotojai neturi jokios atsakomybės už žmogų, kuris išeina iš jų įstaigos.
Tokios atsakomybės nėra numatyta ir įstatymuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje iš kalinimo įstaigos paleistas žmogus privalo būti pasirengęs gyventi laisvėje. Tam jis rengiamas iš anksto, kad laisvėje turėtų kuo mažiau problemų.
Lietuvoje žmogus už grotų sėdi iki paskutinės minutės, atsidaro durys – ir eik, kur akys mato.
Į mūsų organizaciją ką tik dėl baigusio galioti paso kreipėsi buvusi kalinė ir paprašė pinigų. Paso galiojimas baigėsi kalinimo įstaigoje. Socialinės apsaugos centre jai pasiūlė iš ko nors pasiskolinti pinigų, gauti pasą, tuomet jai padės dėl pašalpos. Tai kokia kalinimo įstaigų atsakomybė už žmogų?
– Bet laisvėje vis vien kas nors turėtų tokiu žmogumi rūpintis?
– Pabandykime įsivaizduoti: žmogus išeina iš pataisos įstaigos su vienkartine pašalpa. Kur jam dėtis?
Jeigu jis sėdėjo dešimt metų uždarytas, jo socialiniai įgūdžiai visiškai atšipo, jis nemoka orientuotis laisvėje. Tokio žmogaus negalima paleisti vieno: gal 2–3 mėnesius reikia juo rūpintis, padėti gyventi.
Kaip jam susirasti darbą? Be cento kišenėje, gyvenimas pasikeitęs! Gerai, jei turi pasą – gali eiti į Darbo biržą. Sakau „eiti“, nes pinigų viešajam transportui jis neturi, visur privalo vaikščioti pėsčias.
Darbo biržoje jo klausia: „Kokia patirtis?“ Jis atsako: „Dešimt metų sėdėjau kalėjime.“
Tarkime, net jei Darbo birža darbą jam ras, kaip be cento kišenėje eiti į darbą pirmąjį mėnesį, ką valgyti, kuo rengtis, kaip atrodyti, kad galėtų dirbti? Juk vos žmogus įsidarbino – tą pačią minutę jam nutraukiamas valstybės pašalpos mokėjimas.
Be to, iš pataisos namų žmonės išeina fiziškai sudarkyti: tatuiruotės, narkotikai, alkoholis. Iš tolo matyti, kad sėdėjęs.
Jam belieka slankioti aplink stotį ir vagiliauti.
– Negi valstybei nerūpi tokia situacija?
– Nežinau nė vienos valstybinės įstaigos, kuri rūpintųsi išėjusiais į laisvę. Jokios sistemos!
Pas mus atėję buvę kaliniai klausia patarimo, kaip jiems vėl patekti į pataisos įstaigą, kur maitina ir suteikia vietą pamiegoti. Sunkaus nusikaltimo daryti nenori, o lauke šalta.
Bet visa tai turi savo kainą. Nerasdamas išeities žmogus valkiojasi ir vagiliauja. Pagauna – uždaro, tiria, teisia – viskas kainuoja. Susimušė – į ligoninę. Gydymas irgi kainuoja.
O baisiausia – kiek traumuotų vaikų, iš kurių atėmė telefonus, kiek nuskriaustų senelių, praradusių paskutinius pinigus.
– Ar nebijote nuolat bendrauti su tokiais žmonėmis?
– Kai padedi žmogui susirasti darbą, randi, kur prisiglausti, parodai, kad jis tau rūpi, tuomet jis atsako tuo pačiu.
Žmonės ateina pikti, bet pamato, kad mes nieko bloga nedarome – norime jiems padėti, pamato, kad tikime, jog jie gali pasitaisyti. Ir tai padeda užmegzti ryšį.
Pas mus ateina daug nusivylusių žmonių, bet yra ir tokių, kurie nori pasitaisyti.
Būtina keisti požiūrį į žmogų, atlikusį bausmę. Jei tu jį smerki, turi išankstinę nuostatą, jis atsako tuo pačiu.
