„Gyvenau baisiai, bet neturėjau kur dėtis – Rimukas grasino, kad iš po žemių iškas, o tada pjaus galvą, nukapos kojas“, – braukdama ašaras „Lietuvos rytui“ pasakojo 59 metų P.Kazlauskienė.
Keturis suaugusius vaikus turinti moteris dėl patiriamo smurto ne kartą rašė pareiškimus policijai, bet teismas buvo gailestingas 57 metų P.Bekinčiui.
Tiesa, pagalbos ranką jam vis tiesdavo pati P.Kazlauskienė – moteris teisme tikindavo, kad atleido skriaudikui.
Tai nebuvo tiesa, nes kaskart prieš teismą sugyventinis ją įbaugindavo.
„Nežinau, kaip ir kur gyvensiu, bet nors baimės nebejaučiu – nebereikės drebėti naktimis“, – kalbėjo P.Kazlauskienė.
Į Kelmę pažįstamų atvežta moteris pirko sugyventinio išžudytoms kražiškėms gėlių.
„Lietuvos rytui“ P.Kazlauskienė papasakojo apie pažintį su Kražių skerdiku, nuolatinį smurtą, kelias retas džiaugsmo akimirkas.
– Esate kilusi iš kito rajono. Kaip atsidūrėte Kražiuose?
– Esu iš Šilalės rajono, o čia atsikrausčiau seniai, kai dar gyvas buvo mano antrasis vyras. Apsigyvenome jo močiutės namuose Petrališkės kaime, bet galiausiai likau viena. Po kurio laiko gyvenau su tokiu kareiviu, o vėliau susipažinau su Rimuku.
– Kas jus supažindino?
– Jis ateidavo pas mus į namus, nes buvo mano sugyventinio draugas. Kai pradingo mano kareivis, R.Bekintis persikraustė pas mane. Maniau, kad dviem bus lengviau.
– O jis neturėjo šeimos?
– Tik vėliau sužinojau, kad jis turėjo šeimą Anykščiuose, kad žmonai paliko ir du vaikus. Čia, Kražiuose, Rimukas turėjo draugę. Juodu gyveno, kol ta draugė pabėgo.
– Kodėl pabėgo?
– Ji nuolat vaikščiodavo sudaužyta. Visi žinojome, kad Onutė gyvena kaip pragare, tad vieną dieną ji ir pabėgo.
– O kodėl jūs ryžotės įsileisti į savo namus smurtautoją?
– Pradėjęs gyventi su manimi jis buvo kitoks. Mums pasiūlė prižiūrėti vieną sodybą, todėl į ją ir persikėlėme.
Tiesa, ten gyvenome neilgai, nes Rimukas apvogė šeimininkus. Maždaug metus jis manęs nelietė. Tačiau po to prasidėjo pragaras.
– Negi nežinojote, kad jis daugybę kartų teistas, kad jaunystėje nužudė bejėgę močiutę?
– Apie teistumus pirmąkart išgirdau iš jo paties. Vieną kartą girtas kažkaip keistai ėmė klausinėti, ar nebijau su juo gyventi. Atsakiau, kad neturiu ko bijoti.
Tada jis papasakojo, kad žmogų yra užmušęs, kad ir mane bet kada gali papjauti. Jis buvo kažkoks nesveikas: prisigėręs braižydavo ratus ir murmėdavo, kad matė savo protėvius.
– Kodėl likote gyventi kartu?
– Iš baimės. Jis man pasakė, kad jei pabėgsiu, mane be vargo susiras – iš po žemių iškas, o tada pjaus galvą, nukapos kojas...
Ne kartą mane yra kankinęs – braukęs peiliu per kaklą, ausis, baksnojęs į galvą. Kartodavo: „Galiu bet kada tave padėti į vietą.“
Kai pasiskųsdavau, jis rėkdavo: „Padla, liežuvį nupjausiu!“ Buvo man ir lūpą suskaldęs, veidas būdavo mėlynas.
– Ne kartą esate kreipusis į policiją dėl smurto, bet teisme atleisdavote skriaudikui.
Kodėl taip elgėtės? Juk pati šią vasarą padėjote dvyliktą kartą teisiamam R.Bekinčiui išvengti kalėjimo.
– O ką turėjau daryti? Kiek jis ten būtų sėdėjęs? Būtų grįžęs po kelių mėnesių ir pakišęs mane po velėna.
– Turite keturis suaugusius vaikus, galėjote pas juos prisiglausti.
– Mano vaikai patys privengė Rimuko. Jie atvažiuodavo tik tada, kai namuose nebūdavo to niekšo.
– Negi per dvejus metus nebuvo nė vienos šviesios dienos?
– Ne, taip nesakau. Blaivus Rimukas būdavo kitoks, net švelnus. Jis ir darbus nudirbdavo, ir su manimi kitaip elgdavosi.
Košmaras prasidėdavo, kai užgerdavo. Rimukas gerdavo dažnai – šiemet buvo nedaug blaivių dienų.
– Iš kur gaudavo pinigų svaigalams?
– Jis rinkdavo ir pardavinėdavo grybus, uogas, mėgo pažvejoti. Kartais malkas žmonėms kapodavo.
Tačiau viską pragerdavo, tiesa, dar nusipirkdavo cigarečių.
Kurį laiką jis gaudavo pašalpą, bet dabar valdžia pinigų jam nebeduoda. Todėl atimdavo iš manęs. Aš nedaug gaunu – tik 21 euro našlės pašalpą, bet ir tą atimdavo. Jis sakydavo, kad pinigai – ne man.
– Kodėl sugyventinis jus mušdavo?
– Dažniausiai be jokios priežasties. Imdavo rėkti, kad esu paleistuvė, sena žiurkė.
Pratrūkdavo rėkti, jei išdrįsdavau paprieštarauti. Tada daužydavo, spardydavo, grasindavo peiliu.
– Ar šią savaitę nepastebėjote nieko įtartino? Nenujautėte, kad sugyventinis kasdien traukia žudyti vienišų moterų?
– Tikrai nieko nežinojau. Jis rytą sėsdavo ant dviračio ir išvažiuodavo.
Sakydavo, kad turi Kražiuose reikalų. Grįždavo girtas, parsiveždavo alaus, „Starkos“, vyno ir gerdavo čia.
– Jūs irgi sėsdavote prie vaišių stalo?
– Išgerdavau su Rimuku, bet tik alaus. Man jo trauktinės, vynas ir degtinė niekada nepatiko.
Jis prisigerdavo ir užmigdavo. Miegodavo lovoje su visais drabužiais, rytą vėl išvažiuodavo. Aš miegodavau atskirai – nusinešdavau į ūkinį pastatą čiužinį.
– Pardavėjos stebėjosi, kad R.Bekintis kelias dienas pirko trauktinę „Starka“, kuriai anksčiau neturėdavo pinigų. Ar tai jūsų nenustebino?
– Nesąmonė, tos „Starkos“ jis nusipirkdavo ir anksčiau. Šią savaitę parsinešdavo ir gėrimų, ir užkandos.
Trečiadienį jis nusipirko kelis butelius „šnapso“, alaus, dar parsinešė keturias dėžutes konservų. Dvi išsyk suvalgė, o dvi tebestovi namuose. Norėjau jas pareigūnams grąžinti, bet sakė, kad galiu pasilikti.
– Pardavėjos pastebėjo kruvinas rankas, kruvinus pinigus. Negi jūs nieko nematėte?
– Trečiadienį pamačiau kraujo dėmę ant kelnių. Paklausiau, kas nutiko. O jis atšovė, kad prasikrapštyčiau akis, jei nematau.
– Ar tikrai po žudynių Kražiuose jis grįžęs būdavo ramus?
– Paskutinę dieną, trečiadienį, jis staiga pašėlo. Namo grįžo po pietų, jį parvežė pažįstama.
Rimukas pakvietė mane išgerti, nuėjau į ūkinį, išgėriau alaus, o tada norėjau prigulti.
Mačiau, kad jis gali tuoj pratrūkti, todėl užsikabinau duris.
Netrukus jis ėmė braižytis palangėmis, šaukti, kad „padės“ ir mane, ir tame pačiame name gyvenantį Stasiuką. Tai padaryti jis tikrai galėjo, nes visada turėjo peilį. Jį vėliau rado kuprinėje.
Laimė, tada atvažiavo toks pažįstamas, tai R.Bekintis ėmė ant jo rėkti: „Ko čia atvažiavai? Kas prašė? Ko iš pradžių nepaskambinai?“
Manau, kad tas netikėtai pasirodęs svečias mus ir išgelbėjo.
– Ar tada dar nieko nežinojote apie Kražių aukas?
– Buvau girdėjusi apie vieną nužudytą moterį, bet apie kitas sužinojau vėliau, kai užgriuvo policija.
Rimuką kriminalistai surado lauko virtuvėje. Ten pat rado ir jo kuprinę, kurioje buvo peilis, kažkokių tablečių.
Kai uždėjo antrankius, Rimukas dar atsisuko į mane ir paklausė: „Kodėl mane, mamuk?“ Atsakiau, kad prisidirbo.
– Atrodo, kad R.Bekintis iš kalėjimo nebesugrįš, – jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Ar ketinate jį lankyti?
– Ne, tas parazitas manęs nesulauks. Mano nė kojos ten nebus. Neilgai jis ten ir tvers. Neturi sveikatos – ir rankas, ir nugarą gelia.
– R.Bekintis sakė vienišas moteris žudęs, nes neturėjęs pinigų svaigalams. Ar pastarosiomis dienomis jis turėjo daug pinigų?
– Ką aš žinau... Jo kelnėse buvo gal pusantro euro smulkiais. Daugiau nieko. Policininkai tuos pinigus paliko, bet pasiėmė mano mobilųjį.
– Žinoma, kad iš aukų pagrobtus daiktus R.Bekintis vežė ir pardavinėjo Kelmėje. Negi jums nieko neparnešė?
– Neturiu nieko. Policija išvertė visą namą, ieškojo žiedų, dar kažko. Rado tik kuprinę lauko virtuvėje.
– Kelmėje penktadienį pirkote gėlių. Ruošiatės eiti į nužudytų moterų šermenis?
– Eisiu, noriu jas pagerbti, nors nepažinojau nė vienos. Juk esu nekalta... Galėjau būti nužudyta ir aš.
– Kaip dabar gyvensite? Grįšite į tą patį vienkiemį Žibuoklių kaime?
– Nežinau... Čia glaudėmės tik du mėnesius, žmonės buvo įleidę. Nežinau, ar dabar galėsiu pasilikti. Tikiuosi, kad vaikai dabar atvažiuos, gal jie padės.
Alkoholikai bus gydomi priverstinai?
* Po Kražių tragedijos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė prabilo apie priverstinio gydymo nuo alkoholizmo grąžinimą: „Manau, reikia pradėti labai rimtas diskusijas dėl priverstinio gydymo, tada mes galėtume galvoti ir apie medikamentų kompensavimą.“
* Ji ketinanti siūlyti tokią iniciatyvą, tik pabrėžė, jog visuomenę turi pasiekti žinia, kad priverstinis gydymas nuo alkoholizmo būtų ne žmogaus teisių pažeidimas, o siekis jį išgelbėti.
* Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis abejoja, ar priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, Lietuvoje taikytas sovietų okupacijos metais, būtų efektyvus, taip pat ar suderinamas su tarptautiniais teisės aktais.
