Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, iš šulinio dar girdėjosi vieno vaiko verksmas, tačiau išgelbėti nepavyko. Šulinys buvo 5 metrų gylio, tačiau vandens ten buvo tik 15 cm, be to, buvo primėtyta malkų ir kitokių daiktų, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ pasakojo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Kiuršinas.
Ar pareigūnai padarė viską, ką galėjo, kad išgelbėtų į šulinį įmestus vaikus? Pasak Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko Gintauto Dirmeikio, pareigūnai apieškojo visą sodybą, tačiau rado tik kopėčias, kurios buvo per plačios.
„Pareigūnai, įvertinę situaciją, ieškojo būdų, kaip į tą šulinį galima patekti, jie surado kopėčias, jos netiko. Kitokių gelbėjimo priemonių jie neturėjo. Pareigūnai gelbėjimo įrangos ir įrankių neturi“, – teigė G. Dirmeikis.
Vaikų gelbėjimo operacija itin nemaloniai nustebino žurnalistą Kristupą Krivicką. Nors labai lengva kaltinti kitus dėl neatliktų veiksmų, vis dėlto žurnalistas suabejojo, ar pareigūnai iš tiesų padarė viską.
„Esame matę daugybę gerųjų Lietuvos policijos pavyzdžių, kuomet plikomis rankomis ne tarnybos metu šoka į vandenį per lūžtantį ledą. Du policijos pareigūnai, viena iš jų – moteris, gal tai lemtingas faktorius, girdėjo balsus iš šulinio. Tai yra minučių klausimas, kai tavo akivaizdoje, ant tavo rankų mirs vaikai.
Galimybių įlipti į šulinį buvo daug. Variantas nelipti irgi buvo. Formaliai sistema tuos pareigūnus apgins, nes jie – ne gelbėtojai“, – kalbėjo K. Krivickas.
Pasak jo, į šulinį stačia galva šokti gelbėti nebūtina, vietoj to galima prie suaugusio žmogaus pririšti virvę, ar keliems žmonėms susikabinti, įsitvirtinti ir taip bandyti pasiekti vaikus.
Itin daug abejonių kyla dėl vaikų nužudymu įtariamo A. Bero psichinės būklės. Kol kas pareigūnai negali nustatyti, ar vyrui sutrikusi psichika, ar jis, areštinėje lakstydamas nuogas ar grauždamas sienas, tik apsimetinėjo.
„Dabar ji yra bloga. Mes nežinome, ar jis vaidina. Pačios moters parodymuose nurodoma, kad jo akys buvo baltos, jis buvo paklaikęs. Kvietimo priežastis ir buvo ta, kad vyrui pakriko psichika, padėkite. Nebuvo jokios informacijos, kad kažkas (nutiko) vaikams“, – kalbėjo prokuroras A. Kiuršinas.
Nesąmonėmis K. Krivickas vadino ir tai, kad dešimtis kartų socialinės rizikos grupėje atsidūrusią šeimą lankę pareigūnai ar socialiniai darbuotojai neįžvelgė nieko blogo, gyvenimo sąlygos jiems atrodė padorios, o vaikai – viskuo aprūpinti.
„Ten kiekvienas sveiko proto žmogus nuvažiavęs ir pamatęs, turėtų pradėti daryti išvadas. Net neabejoju, kad likę gyvi vaikai, kai užaugs, galės E. Žiobienę (Vaiko teisių apsaugos kontrolierę – red.) paduoti į teismą už tai, kad jų – vaikų – teisės nebuvo apsaugotos. Valstybė jų neapsaugojo, nors turėjo visas galias“, – piktinosi K. Krivickas.
